V. Matijošaičio įmonės į teismą paduotas ūkininkas įrodė, kad nėra aiškiaregys

Vilnius
Visvaldo Matijošaičio bendrovė teisme bandė įrodyti, kad grūdus auginęs ūkininkas turėjo žinoti apie artėjančią stichinę nelaimę © Alfa.lt fotomontažas
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Švenčionių rajone ūkininkaujantis Petras Pošiūnas sulaukė jau antros svarbios pergalės prieš Kauno mero Visvaldo Matijošaičio bendrovę „Groward Group“. Pastaroji du kartus bandė teisėjus įtikinti, kad ūkininkas kaip aiškiaregys turėjo numatyti, jog 2017 m. kilusios liūtys sunaikins jo pasėlius, o jis pats negalės atsiskaityti su bendrove, todėl turėtų sumokėti daugiau nei 70 tūkst. eurų baudą.

Vilniaus apygardos teismas ketvirtadienį paskelbė sprendimą, kuriuo konstatavo, jog P. Pošiūnas, nepaisant sukauptos ūkininkavimo patirties, 2017 m. vasarą negalėjo pažvelgti į ateitį ir numatyti, kad Lietuvoje prieš trejus metus praūžusios stichinės liūtys taip užpils jo pasėlius, kad vanduo laukuose tyvuliuos iki metų galo. Taip manė į teismą besikreipusi bendrovė, anot kurios, ilgametis ūkininkas, pasirašydamas su „Groward Group“ sutartį dėl 1 tūkst. tonų grūdų, dėl sukauptos patirties jau esą žinojo, kad negalės šių grūdų pristatyti.

Sutarties neįvykdė dėl liūčių

Į teismą galiausiai atvedusi istorija prasidėjo 2017 m. liepą, kai „Groward Group“ ir P. Pošiūnas pasirašė sutartį, kuria ūkininkas įsipareigojo V. Matijošaičio bendrovei iki 2017 m. spalio 31 d. pristatyti 500 tonų ekologiškų kviečių, o po kelių dienų pasirašė dar vieną sutartį, kuria pasižadėjo pristatyti 500 ekologiškų avižų iki spalio pradžios. Už toną kviečių buvo sutarta 285 eurų kaina, už toną avižų – 260 eurų, ūkininkui bendrovė pervedė 172 750 eurų avansą.

Tačiau 2017 m. rugsėjį per Lietuvą nuvilnijo liūtys, kokių ūkininkai nebuvo matę ilgus metus. Dėl nuolatinių liūčių dirvos Švenčionių rajone tapo neįvažiuojamos, galiausiai buvo paskelbta ekstremali padėtis.

P. Pošiūnas stengėsi įgyvendinti savo įsipareigojimus kiek galėdamas – pristatė bendrovei 308 tonas avižų. Tačiau 46 tonas avižų V. Matijošaičio bendrovė atsisakė priimti, motyvuodama labai bloga kokybe. Vėliau grūdus, kurių nepriėmė „Groward Group“, iš ūkininko kaip pašarinius nupirko kitos bendrovės.

Po tragiškų liūčių – kvietimas į teismą

Kelis kartus įspėjęs apie stichiją, su kuria nepakovosi, o galiausiai sutarties nepajėgęs įvykdyti P. Pošiūnas ne tik sugrąžino V. Matijošaičio bendrovei gautą avansą, bet dar ir 8 proc. palūkanų priemoką, padengė ir grūdų transportavimo išlaidas.

Tačiau nuo stichijos nukentėjęs ir pinigų bei žaliavų netekęs ūkininkas sulaukė dar vieno smūgio iš „Groward Group“ – bendrovė kreipėsi į teismą, prašydama iš nuo stichijos nukentėjusio ūkininko priteisti 72 tūkst. eurų ir dar 6 proc. metinių palūkanų nuo šios sumos, kurios kaupsis, iki ji bus sumokėta.

„Groward Group“ ieškinyje nurodė, kad su P. Pošiūnu 2017 m. vasarą buvo sudarytos trys sutartys dėl įvairių grūdų ir žaliavų, bet nė viena iš sutarčių nebuvo įvykdyta. Už tai, kad nepristatė 500 tonų avižų, iš ūkininko reikalauta 28 500 eurų, dėl kitų neįvykdytų sutarčių – dar didesnės baudos.

„Groward Group“ pripažino, kad P. Pošiūnas juos informavo apie stichinę nelaimę, smogusią jo ūkiui. Tačiau bendrovė ieškinyje pareiškė, kad ūkininkas lyg aiškiaregys turėjo numatyti būsimą nelaimę dar prieš kelis mėnesius. „Ieškovo nuomone, atsakovas, būdamas savo srities profesionalas, stambus ūkininkas, valdantis didžiulius žemės plotus ir vykdantis perpardavimo veiklą, pažeidė sutartyje numatytas sąlygas, veikdamas neatidžiai ir neatsakingai“, – tokios pozicijos bendrovė laikėsi pirmosios instancijos teisme.

Teismai – ūkininko pusėje

„Groward Group“ ieškinį išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo pradžioje jį atmetė ir ūkininkui iš V. Matijošaičio bendrovės priteisė daugiau nei 7700 eurų bylinėjimosi išlaidų, patirtų per ilgai trukusį teismo procesą. Anot teismo, ūkininkas išties susidūrė su nenugalima jėga, todėl negalima reikalauti jo atlyginti nuostolius, kurių nebuvo kaip išvengti.

Bendrovė nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir apskundė jį Vilniaus apygardos teismui, prašydama jį panaikinti.

Anot „Groward Group“, lietus ir liūtys Lietuvoje merkė ūkininkų laukus ir pasėlius beveik visą vasarą ir rudenį, tad vasaros pabaigoje sutartis dėl grūdų sudaręs P. Pošiūnas jau galėjo numatyti, kad šių sutarčių neįvykdys.

Bendrovė taip pat teigė, kad liūtys nesunaikino pasėlių, kurių žuvo tik dešimtadalis, tik pablogino jų kokybę. Gauta produkcija buvo tinkama realizuoti mažesne kaina, ką ūkininkas sėkmingai padarė, tik tapo blogesnės kokybės.

Pats ūkininkas teisme gynėsi, jog negalėjo numatyti stichinių nelaimių, o „Groward Group“ dar ir prašė priteisti per didelę baudą.

Bylą apeliacine tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paliko P. Pošiūnui palankų sprendimą – anot bylą išnagrinėjusių teisėjų kolegijos, yra pakankamai duomenų, jog 2017 m. užklupusios liūtys išties buvo neįveikiama gamtos stichija, o P. Pošiūnas negalėjo numatyti, kad jo pasėliai bus sunaikinti.

Pasimetė sutartyje

„Groward Group“ laikosi pozicijos, kad P. Pošiūnas, nors ir neužaugino savo grūdų, neva galėjo jų nusipirkti iš kitų ūkininkų ir taip įvykdyti sutarties sąlygas. Tačiau, kaip paaiškėjo, melavo – sutartyje su P. Pošiūnu buvo nurodyta, kad ūkininkas turi parduoti būtent aptartos kokybės žaliavą, o „Groward Group“ atstovai byloje nepaneigė ūkininko pateiktų įrodymų, kad maistinės kokybės grūdų jis ieškovui parduoti negalėjo, nes tokie neišaugo, kitokių gi ieškovas nepirko pats.

Kad P. Pošiūnas turėjo pristatyti tik savo užaugintą produkciją, pastebėjo tiek Vilniaus regionų apylinkės teismas, tiek ir Vilniaus apygardos teismas. Pastarojo sprendime pažymima, kad pagal sutartį P. Pošiūnas galėjo parduoti tik savo paties užaugintą produkciją, kadangi tik taip galėjo užtikrinti, jog pateiks ekologiškus grūdus, atitinkančius kokybės ir kilmės atsekamumo reikalavimus.

Gamtos stichija – nenugalima jėga

Nors „Groward Group“ nesutinka, kad P. Pošiūnas sutarties neįvykdė dėl nenuspėjamos gamtos stichijos, tiek teismai, tiek kitos institucijos mano priešingai.

Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai P. Pošiūnui po nelaimės išdavė tris nenugalimos jėgos aplinkybes liudijančias pažymas. Kaip pažymėjo pirmos instancijos teismas, nors šios pažymos dar nėra neginčijamas įrodymas, jos – pakankamai svarios.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys, patekę į bylą, taip pat parodė, kad 2017 m. rugsėjį iškritęs kritulių kiekis buvo nematytas nuo 1980 m. ir keletą kartų viršijo įprastinį metinį rugsėjo kritulių kiekį.

„Tokios padėties Lietuvos žemės ūkyje nebuvo keliasdešimt metų“, – pažymima Vilniaus regionų apylinkės teismo sprendime.

Vilniaus apygardos teismas taip pat pripažino, jog stichinės liūtys – neįveikiama gamtos jėga, kurios ūkininkas negalėjo iš anksto numatyti.

„Nors lietus nėra išskirtinis reiškinys Lietuvoje, tačiau atsakovui negalėjo būti žinoma, kad lietus bus ne tik intensyvus, bet ir itin dažnas, kuris lėmė tai, kad nebuvo įmanoma įvažiuoti į laukus dėl susitelkusio didelio kiekio lietaus vandens, jau nekalbant apie grūdų surinkimą šiuo laikotarpiu. Tokia situacija Lietuvoje negali būti laikoma įprasta.

Atsakovo valdyti žemės sklypai buvo užtvindyti, o didžiausias atsakovo P. Pošiūno dirbamas laukas (208,23 ha), kuriame buvo užsėtos avižos, po 2017-08-24 įvykusios stichinio masto liūties vietomis buvo visiškai apsemtas vandens ir vandens visiškai apsemti plotai šiame lauke išliko iki pat 2017 m. pabaigos“, – pažymima teismo sprendime.

Sutartis – nesąžininga

Teismas pažymėjo ir dar vieną dalyką – nors su P. Pošiūnu buvo sudaryta šabloninė grūdų pirkimo–pardavimo sutartis, ji aiškiai bylojo ūkininko nenaudai. „Jos turinys aiškiai neatitiko šalių lygiateisiškumo principo, nes visa rizika dėl sutarties sąlygų neįvykdymo teko žaliavų pardavėjui ūkininkui, kuris, savaime suprantama, stengėsi ne tik tinkamai išauginti žaliavą, bet ir ją realizuoti“, – pažymima teismo sprendime.

Pats P. Pošiūnas, susidūręs su „Vičiūnų“ grupės bendrove, vėliau ne kartą viešai ragino kolegas neprasidėti su drakoniškas sąlygas keliančiais verslininkais. „Tik žemos moralės žmonės gali taip elgtis. Mes ir kitus ūkininkus perspėjame su „Vičiūnais“ neturėti jokių reikalų. Kalbu drąsiai. Negi turime jų bijoti ar ką? Nė viena įmonė taip nesielgia, kaip jie. Su kitomis galime susitarti, kitiems metams atidėti. Kaip į valdžią tokie žmonės gali eiti? Kas iš Lietuvos liks?“ – prieš kelerius metus, beįsibėgėjant bylai, žiniasklaidai sakė ūkininkas.

Alfa.lt