V. Bakas: Lietuvoje yra pažeidžiamų politikų

Vilnius
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Politiškai pažeidžiamų politikų yra kiekvienoje politinėje partijoje, o būtent tokius asmenis lengviausia paveikti priešiškai nusiteikusioms užsienio valstybėms, teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Vytautas Bakas.

„Politinė sistema nėra pastatai ar kažkas materialaus - tai žmonės. Ši Parlamentinio tyrimo dėl verslo įtakos politiniams procesams dalis buvo įslaptinta, tačiau mūsų tarnyboms atlikus kratas vienos stambios interesų grupės patalpose buvo rasta kartoteka su pavardėmis žmonių, kurie yra pažeidžiami. Jei tai turi tos interesų grupės, tai Rusijos tarnybos tikrai turi tokią informaciją“, - Vilniaus politikos analizės instituto (VPAI) organizuotoje diskusijoje apie Kremliaus kišimąsi į demokratinių valstybių rinkimus sakė politikas.

Diskusiją vedusiai žurnalistei Indrei Makaraitytei spaudžiant NSGK pirmininką atsakyti, ar tokių asmenų yra Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) gretose, V. Bakas atsakymo išvengė, tačiau pridūrė, kad Lietuvos politinės partijos nėra be dėmės.

„Norėčiau atkreipti dėmesį, kad politinės partijos savo veiklos pradžioje yra gavusios rusiškų pinigų. Tiek dešiniosios, tiek kairiosios. Tiek „Dujotekanos“ pinigų, tiek ir kitų (verslo grupių. - ELTA)“, - aiškino LŽVS frakcijos narys.

V. Bakas aiškino, kad įvardinęs tokius asmenis jis būtų kaltinamas politikavimu, tačiau reikia suprasti, kad pažeidžiamų asmenų yra visur, ir būtent juos pasveikti užsienio jėgoms yra lengviausia.

Prieš tai politikas diskusijos dalyviams aiškino, kad pagrindinė parlamentinio tyrimo dėl verslo grupių įtakos inicijavimo priežastis buvo pastebėtas stambių įmonių siekis sukoncentruoti galią savo rankose. Tyrėjų dėmesį atkreipė tai, kad kai kurios įmonės siekė sudaryti didelės vertės sutartis su Rusijos atominės energetikos įmone „Rosatom“.

„Matėme pradėtas derybas tarp stambių Lietuvos verslo grupių ir „Rosatom“. Vienų interesas buvo gauti stambių užsakymų, o „Rosatom“ interesas buvo palaikyti palankią informacinę aplinką, - sakė V. Bakas. - Kalbant apie atsparumą, Lietuvai liko visai nedaug - tik energetinė nepriklausomybė, o tai nėra lengva“.

NSGK pirmininkas stebėjosi, kad apie „Rosatom“ įtaką Lietuvoje kalbama mažai. Esą, Rusija naudoja veikimo modelį, kuomet taikoma į silpniausias oponentų vietas, o Lietuvos silpna vieta - energetika.

„Todėl „Rosatom“ atlieka labai svarbų vaidmenį. Nepamirškime, kad būtent „Rosatom“ yra vienos didžiausių mūsų problemų - Baltarusijoje statomos Astravo atominės elektrinės šeimininkė. Tai - projektas įtraukti mūsų šalį ir visą regioną į Rusijos interesų lauką“, - aiškino V. Bakas.

ELTA primena, kad NSGK atliktame parlamentiniame tyrime dėl verslo įtakos politiniams procesams išvadose figūravo kelių verslo grupių siekiai paveikti Lietuvos politinius procesus. Daugiausia žiniasklaidos dėmesio sulaukė konsorciumo „MG Baltic“ bandymai paveikti politinius procesus šalyje.

ELTA