Užsidirba gimtinėje, nors valstybės paramos pasigenda

Klaipėda
Tris verslus plėtojantis G. Padroštis: „Bandysiu kapanotis – turiu vilčių gauti paramą.“ Įmonėje „Švarolita“ sukurtos 7 darbo vietos. Daugiausia čia dirba gargždiškių.
Reporteris Gargždų Banga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tris paslaugų verslus Gargžduose plėtojantis Gintaras Padroštis neslepia, jog ir pačiam tenka padirbėti sulčių spaudykloje, o ne tik tvarkyti kapavietes. Uždirbtas lėšas jis investuoja į naują įmonę „Švarolita“. Verslininkas pasigenda valstybės paramos smulkiajam verslui, tačiau tvirtina, kad Lietuvoje taip pat galima užsidirbti, tik reikia noro dirbti.

Valo viską, išskyrus sąžinę

Prieš pustrečių metų Gargžduose įkurta UAB „Švarolita“ išplėtė savo paslaugas, kuriomis naudojasi ne tik gargždiškiai. Iš pradžių buvo pasiūlytas cheminis valymas, tačiau paaiškėjo, jog klientų poreikiai didesni. Netrukus pradėjo veikti skalbimo cechas. Ne tik gyventojai atneša išskalbti savo patalynę, užuolaidas. „Mūsų klientai – didieji Klaipėdos viešbučiai „Klaipėda“, „Radisson BLU“ ir kiti, bet naudojasi ir rajone įsikūrusios kaimo turizmo sodybos“, – patenkinta kalbėjo „Švarolitos“ direktorė Violeta Kubilienė.

Ji akcentavo, kad įmonėje nauji, modernūs įrengimai. „Mūsų naudojami valikliai ir skalbimo priemonės neturi įtakos audinio struktūrai, spalvai ir sveikatai“, – patikino direktorė. Ir pridūrė, jog rūbas atrodo kaip naujas, jeigu prižiūri profesio­nalūs specialistai. „Siekiame garantuoti švarumo ir atnaujinimo pojūtį“, – šypsojosi įmonės vadovė. Ji džiaugėsi, jog skundų dėl kokybės nesulaukė.

„Švarolita“ naujam gyvenimui prikelia daug ką: nuo žaislų iki natūralių kailinių, vestuvinių drabužių. Populiarėja nauja paslauga – kilimų valymas, taip pat pūkinių antklodžių, pagalvių atnaujinimas. Sulaukiama stambių įmonių užsakymų valyti darbo drabužius. „Valome viską, išskyrus sąžinę“, – nusijuokė pašnekovė.

Įmonėje sukurtos 7 darbo vietos, iš jų penkiose įsidarbinusios gargždiškės. Prieš pusantrų metų „Švarolitą“ įsigijęs G. Padroštis investavo smulkiuosiuose paslaugų versluose – kapaviečių tvarkymo ir sulčių spaudimo uždirbtus pinigus. Jis planuoja plėsti įmonę, nes klientų daugėja.

Geriausia – gimtinėje

G. Padroštis nesigaili, kad jaunystėje nebaigė mokslų tuomečiame Rietavo žemės ūkio technikume ir neįgijo mechaniko diplomo. Jo svajonė buvo verslas. „Jaučiau tą gyslelę“, – šypsojosi Gintaras.

Prieš 27 metus jis įsidarbino buvusio buitinio gyventojų aptarnavimo kombinato Vėžaičių padalinyje, kur buvo gaminami antkapiniai paminklai. Įgijęs patirties vėžaitiškis ryžosi dirbti savarankiškai. „Norėjau uždirbti daugiau ir gyventi geriau, pats sau viršininku būti“, – atskleidė pašnekovas.

Taigi prieš 20 metų Vėžaičiuose išsinuomojo patalpas ir ėmėsi verslo. Gintaras atskleidė, jog gaminti antkapinius paminklus tuomet buvo pelninga, tačiau teko dirbti po 18 valandų per dieną. „Paaukojau sveikatą – sunkus darbas su akmenimis“, – kalbėjo Gintaras, kuris susirgo profesine liga.

Jis prisiminė prieš 18 metų emigracijoje praleistą pusmetį. „Išvykau į Ispaniją skinti apelsinų. Bet apgavo: žadėjo mokėti nuo 100 iki 150 dolerių už dieną, bet tegavau 5–10“, – nesėkminga patirtimi dalijosi pašnekovas. Ir pridūrė, jog visur gerai, bet namuose geriausia.

Gimtinėje verslas sekėsi, kol nepradėjo vežti kiniškos produkcijos. G. Padroštis kapaviečių verslo neatsisakė iki šiol, bet antkapinių paminklų pats nebegamina. „Pardavinėju lietuviškus gaminius iš švediško, suomiško, kareliško akmens, granito. Iškalu raides, tvarkau kapavietes – montuoju bortelius, paminklą arba užkloju granitine plokšte“, – dėstė verslininkas.

Beje, kukliai sutvarkyti kapavietę kainuoja nuo 1000 eurų. Jo teigimu, kapaviečių tvarkymo darbai senokai nebrangsta.

Nori plėsti, o ne žlugdyti

Prieš kelerius metus G. Padroštis nusprendė atidaryti šiuolaikišką sulčių spaudyklą. „Susidomėjau naujoviška įranga pilstyti pasterizuotas sultis į specialius indus. Tokios spaudyklos jau buvo Dituvoje ir Rietave. Prieš 6 metus aš įkūriau Vėžaičiuose“, – pasakojo verslininkas.

Nepasisekė pasinaudoti europine parama, tačiau Darbo biržoje jam pasiūlė kurti darbo vietą pagal programą neįgalumą turintiems žmonėms. „Iš dalies ji finansavo vokišką sulčių spaudimo įrangą“, – sakė Gintaras. Jis dėkingas kolegoms Vaičekauskams iš Dituvos, kurie nepagailėjo patarimų, nors pusiaukelėje atidaręs spaudyklą, nuviliojo dalį klientų.

Prieš 3 metus G. Padroštis Aušros gatvėje, Gargžduose, įsigijo patalpas ir čia įrengė naują sulčių spaudyklą su modernesne įranga. Kitas patalpas išnuomojo įmonei „Švarolita“. Verslininkas kalbėjo, jog šis sezoninis verslas padėjo sukaupti lėšų ir prieš pusantrų metų jis nusipirko dar vieną verslą – cheminį rūbų valymą ir skalbimą.

Gargžduose tai vienintelė įmonė, teikianti šia paslaugas, tačiau konkurencija didžiulė: netoliese uostamiestis. Visgi klientai čia randa kelią – daug norinčiųjų paslaugų. „Tačiau trūksta patalpų, įrangos – ketinu plėsti „Švarolitą“, tačiau bankas neduoda paskolos, nes į šią įmonę investuoju daug lėšų – netiki, kad noriu plėsti verslą, o ne jį žlugdyti. O kiek pastangų įdėta, – apgailestavo G. Padroštis ir pridūrė: – Šimto tūkstančių eurų negaliu gauti.“

Verslininkas prisipažino, jog kartais svyra rankos. Pasak jo, smulkųjį verslą kausto – naujoms įmonėms neduoda lengvatų kaip užsienyje. Visgi jis pasiryžęs kapanotis, turi vilties gauti europinę paramą. „Galbūt kažkas ateityje pasikeis“, – vylėsi jis.