„Užminuoti“ šaligatviai – ne tik pavasario problema

Radviliškis
Asociatyvi Pexels.com nuotr.
Reporteris Brigita Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pavasarį nutirpęs sniegas vėl atskleidė nemalonius šunų šeimininkų įpročius – jie nesistengia surinkti savo keturkojų išmatų. Socialiniai tinklai užversti pasipiktinusių gyventojų komentarais apie neatsakingus ir netvarkingus keturkojų šeimininkus. Miesto pakraščiuose, nuošalesnėse gatvelėse, netoli daugiabučių ar parkuose atsidūrusiam praeiviui šiomis dienomis reikia atidžiai pasižiūrėti, kur dėti koją, kitaip galima ne tik įminti, bet ir paslysti ant šunų ekskrementų krūvelės.

„Miesto pagrindinės gatvės, centrinis parkas yra stebimi vaizdo kameromis. Nesilaikantieji nustatytos tvarkos gali sulaukti administracinių baudų. Matyt, kai kuriems žmonėms stinga atsakomybės ir pilietiškumo elgtis taip, kad visiems būtų gerai ir miestas gražėtų. Viešosios tvarkos pareigūnai žada daryti reidus ir patikrinti, ar šunis vedžiojantys gyventojai surenka jų ekskrementus“, - sako Viktoras Šmitas, Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Statybos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas.

Pareigūnų visur nepastatysi

Ši problema iškyla kone kiekvieną pavasarį, kasmet vis tikimasi, kad prabus šunų šeimininkų sąžinė ir moralė. Pareigūnų prie kiekvieno šuns šeimininko, vedžiojančio savo augintinį rytą ir vakarą, nepastatysi. Planuojama, kad viešosios tvarkos pareigūnai periodiškai vykdys reidus, kuomet bus stebima, ar viešose vietose miestiečiai savo keturkojus vedžioja su pavadėliais, ar surenka jų išmatas. Pastebėję pažeidimus, jie įspės nedrausmingus šeimininkus. „Įspėjimas taip pat yra administracinė nuobauda, kuri fiksuojama duomenų registre. Per vienus metus tą patį pažeidimą užfiksavus antrąkart ir daugiau, netvarkingam šeimininkui skiriama piniginė bauda – nuo 30 iki 120 eurų“. Už paliktus augintinio ekskrementus gresia bauda nuo 30 iki 120 eurų. Jei pažeidimas kartojasi – iki 230 eurų“, - sako V. Šmitas.

Labai svarbu identifikuoti asmenį, padariusį pažeidimą. Pareigūnas turi pats pamatyti, kaip šuo atliko gamtinius reikalus, o šeimininkas nesurinko. Sunku įsivaizduoti atvejį, kad tikrintojo akivaizdoje žmogus paliktų savo šuns išmatas. Kitas būdas nubausti netvarkingą šeimininką – procesą nufilmuoti. Tai padės, jei pavyks tą žmogų identifikuoti. Yra buvę, kad gyventojai pateikia medžiagą, bet asmens, vedžiojusio šunį, tapatybės nustatyti nepavyksta.

Į ką reikėtų išmesti maišelius su išmatomis ir kokius maišelius naudoti?

Paprastai rekomenduojama maišelius išmesti į specialiai tam skirtas dėžes – tam, kad nebūtų užterštos į mišrų atliekų konteinerius patenkančios antrinės žaliavos, kurios dar gali būti išrūšiuojamos ir perdirbamos. Žinoma, mieste jų trūksta, tad nieko tokio, jei tokį maišelį šuns šeimininkas išmes į mišrių atliekų konteinerį. Jau geriau ten, nei palikti ant tako.

Išmatoms surinkti naudojami maišeliai taip pat būna nevienodi.

Rekomenduojama naudoti ekologiškus ir gamtoje visiškai suyrančius arba kompostuojamus maišelius. Dažnai suyrančių maišelių gamintojai nenurodo savo gaminio sudėties ir pirkėjai, galvodami, kad perka ekologiškus ir gamtai draugiškus maišelius, nusiperka gaminį, kuris suyra į mažas plastiko granules, kurios taip pat teršia gamtą.

Renkantis maišelius išmatoms rinkti, kviečiame atkreipti dėmesį į tai, ar maišelis nepagamintas iš biologiškai skaidaus plastiko. Vienas geriausių variantų – kukurūzų krakmolo pagrindu gaminami maišeliai, kurie tiek gamtoje, tiek namuose kompostavimo dėžėse suyra maždaug per mėnesį.

Dar vienas būdas, labiau tinkamas šiltesniam metų laikui – užkasti gyvūno išmatas. Tam tereikia nešiotis nedidelį kastuvėlį. Žinoma, to nepadarysi bet kur, pvz., išpuoselėtoje miesto parko pievelėje, bet kur nors nuošalesnėje vietoje tikrai galima tai padaryti.

Svarbiausia – suprasti, kad už švarią ir tvarkingą aplinką esame atsakingi patys.