Angle down Atgal

Užimtumo tarnyba: registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys

Pabėgėlio statusas šių metų pirmą ketvirtį buvo suteiktas 64 trečiųjų šalių piliečiams, rodo Statistikos departamento duomenys. Šiuo metu Užimtumo tarnyboje registruoti 139 pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusą turintys asmenys. Iš jų 97 – Vilniaus klientų aptarnavimo departamente, 41 – Kauno, 1 – Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių – nė vieno.

Pabėgėlių registracijos piką Užimtumo tarnyba fiksavo 2017 metais, kai į Lietuvą buvo perkeliami pabėgėliai iš Graikijos, Turkijos ir Italijos pabėgėlių stovyklų. Taip pat 2016 metų pabaigoje ir 2017-aisiais dėl neramumų Ukrainoje į Lietuvą atvyko kelios dešimtys lietuviškų šaknų turinčių ukrainiečių. Vėliau skaičiai nuolat mažėjo.

Užimtumo tarnybos duomenimis, ukrainiečiai dažniausiai renkasi virėjo, konditerio, mėsininko, suvirintojo, D, C arba CE kategorijos vairuotojo mokymus. Didelė dalis Sirijos piliečių yra įgiję kirpėjo kvalifikaciją.

Oficialų statusą įgiję pabėgėliai aktyviai registruojasi Užimtumo tarnyboje. Jie naudojasi informavimo, konsultavimo bei tarpininkavimo įdarbinant paslaugomis. Užimtumo tarnybos specialistai juos supažindina su socialiniais-kultūriniais skirtumais, darbo santykiais Lietuvoje, paklausiomis profesijomis. Taip pat identifikuojamos ir aptariamos migrantų įsidarbinimo galimybės, užsienio kalbų žinios, tikslinama turima kvalifikacija. Esant poreikiui, Užimtumo tarnybos specialistas apžiūri darbo vietą įmonėje, tiesiogiai bendrauja su darbdaviu, tarpininkauja sudarant darbo sutartį.

„Anksčiau įmonės atsisakydavo įdarbinti pabėgėlius dėl iš anksto susidariusių stereotipų, nepagrįstų baimių, kultūrinių skirtumų. Tačiau dabar situacija pasikeitė iš esmės: darbdaviai išklauso, mielai susitinka pokalbiui dėl darbo, suteikia pabėgėliui galimybę parodyti savo gebėjimus ir kompetencijas“, – sakė Užimtumo tarnybos Jonavos klientų aptarnavimo skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Kašauskienė.

Visi asmenys, kuriems suteiktas pabėgėlio ar papildomos apsaugos statusas, gali dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse – jiems gali būti taikomas profesinis mokymas, įdarbinimas pagal pameistrystės darbo sutartį, darbo įgūdžių įgijimo rėmimas, įdarbinimas subsidijuojant.

Užsiregistravę migrantai būna susipažinę su galimu darbo užmokesčiu mūsų šalyje, yra suskaičiavę pragyvenimo išlaidas. Tie, kurių šios sąlygos netenkina, išvykti iš Lietuvos netrunka ir į Užimtumo tarnybą paslaugų tiesiog nesikreipia.

Teisė registruotis Užimtumo tarnyboje įgyjama ne iškart. Paprastai užtrunka apie 6 mėnesius, kol atsakingos institucijos priima sprendimus suteikti papildomos apsaugos arba pabėgėlio statusą. Tik susitvarkę reikiamus dokumentus užsieniečiai gali atvykti į Užimtumo tarnybą ir gauti reikiamas paslaugas (įsidarbinti anksčiau galima tik Migracijos tarnybai išdavus leidimus laikinai dirbti).

Pabėgėliai į Lietuvos darbo rinką paprastai integruojasi per pusę metų nuo registracijos Užimtumo tarnyboje dienos. Norimą poziciją lengviau rasti tiems, kurie moka anglų arba rusų kalbą. Yra ir tokių pavyzdžių, kai pabėgėlis pramokęs lietuviškai dirba su klientais.

Užsieniečio darbo sritis glaudžiai siejasi ir su šalimi, iš kurios jis atvyko. Stebima tendencija, kad ukrainiečiai vyrai dažniausiai įsidarbina elektrikais, suvirintojais, inžinieriais. Moterys – virėjomis, konditerėmis, slaugytojomis. Sirai dažniausiai randa kirpėjo, virėjo, baldų gamintojo, siuvėjo, ritualinio vištų skerdiko darbą. Tuo metu moterims – sudėtingiau. Jos neturi darbo patirties ir pradeda nuo to, ką moka: dirba indų plovėjomis ar pagalbinėmis virtuvės darbininkėmis kavinėse.

Prie kultūrinių skirtumų adaptuotis tenka ne tik naujiems mūsų šalies gyventojams, bet ir juos įdarbinančioms įmonėms. „Darbdavius kartais stebina, kad sirai vyrai nori dirbti tokiose pozicijose, kurias mūsų šalyje paprastai užima moterys, pavyzdžiui, siuvėjais. Būtent vyrai Sirijoje atlieka visus darbus ir darbų pagal lytį neskirsto“, – paaiškino K. Kašauskienė.

Yra atvejų, kai pabėgėliai patys tampa darbdaviais: baldų surinkėju įsidarbinęs Sirijos pilietis įkūrė savo verslą bei baldus gamina pats. Kitas pavyzdys – ukrainiečio, kuris nuo pat atvykimo į Lietuvą turėjo tikslą sukurti įmonę ir joje įdarbinti savo tautiečius, kuriems reikia pagalbos. Šiandien jis sėkmingas vadovas.

Užsieniečius domina ir galimybė persikvalifikuoti. Tai padaryti lengviau sekasi Afganistano, Tadžikistano ir Ukrainos piliečiams, nes jie kalba rusiškai. Mokymo įstaigų dėstytojai noriai pagelbėja išversdami mokomąją medžiagą. Taip pat yra centrų, kurie mokymus organizuoja anglų kalba. Įveikti kalbos barjerą pabėgėliai padeda ir vieni kitiems. 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite