Angle down Atgal

Užimtumo tarnyba: prognozuojamas netolygus darbo rinkos atsigavimas

Dėl pandemijos išaugusio nedarbo pasekmes šiemet labiausiai jaus vyresnio amžiaus žmonės, jaunimas ir moterys, taip pat – žemą kvalifikaciją turintys vyresni asmenys, praneša Užimtumo tarnyba.

Lietuvos užimtumo 2020 m. tendencijų ir ateities prognozių leidinyje skelbiama, kad skaitmenizacijos procesų aplenktiems darbuotojams bus sunku įsitraukti į darbo paieškas, dalyvauti atrankos procesuose naudojant IT technologijas. Be to, dalis įmonių koregavo ar papildė reikalavimus kvalifikacijai, atsižvelgdamos į pandemijos metu suintensyvėjusį skaitmeninių technologijų ir nuotolinio darbo taikymą. Šių kriterijų neatitinkantiems žmonėms tai sukels papildomų iššūkių.

„Netolygus darbo rinkos atsigavimas, priklausomai nuo regiono ir ekonominės veiklos – šių metų rinkos ypatumas. Paslaugų darbuotojams, o ypač jaunimui, nespėjusiam įsitvirtinti darbo rinkoje ar neįgijusiam darbo patirties, ir moterims, dariusioms pauzę karjeroje dėl vaikų ar kitų priežasčių, grįžimas į darbo rinką gali užtrukti“, – sakė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Kaip praneša Užimtumo tarnyba, šiais metais tikėtini ne tik pandemijos nulemti darbo jėgos paklausos pasikeitimai, bet ir darbo vietų pokyčiai. Nuotolinis ir hibridinis darbas, virtualios komandos, išaugę darbo saugos ir sveikatos reikalavimai, intensyvus skaitmeninių technologijų taikymas vidinei ir išorinei komunikacijai – vieni didžiausių darbo vietų pokyčių, kuriuos verslai atsineša iš praėjusių metų į 2021 metus.

Pernai sparčiausiai daugėjo darbo neturinčių asmenų, kurių paskutinė darbovietė – paslaugų sektoriuje. Jų Užimtumo tarnyboje registravosi 9,2 tūkst. (10,3 proc.) daugiau nei 2019 metais. Iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklos atėjusių asmenų skaičius pernai padidėjo beveik ketvirtadaliu (24 proc.).

Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje darbdaviai iš viso įregistravo 216,9 tūkst. laisvų darbo vietų. Tarnybos specialistai darbo ieškantiems asmenims kiekvieną mėnesį vidutiniškai galėjo pasiūlyti 28,8 tūkst. laisvų darbo vietų. Daugiausiai darbo pasiūlymų pateikta rugpjūtį – 40,2 tūkst., mažiausiai – balandį – 16,9 tūkst.

Per kalendorinius metus registruotų laisvų darbo vietų skaičius sumažėjo 25,2 tūkst. (10,4 proc. ), paslaugų sektoriuje jų sumažėjo daugiausiai – 14,2 proc., palyginti su 2019 metais. Mažiau darbo pasiūlymų pateikė ir pramonės sektorius – 12,2 proc. bei žemės ūkis – 3,6 proc.

Visgi nepaisant sumažėjusio darbo pasiūlymų skaičiaus, paslaugų sektorius išliko dažniausiu darbdaviu. Šio sektoriaus įmonių darbo pasiūlymai sudarė daugiau nei pusę (60,5 proc.) visų per metus Užimtumo tarnyboje registruotų laisvų darbo vietų.

Ekstremali situacija ir karantinai pernai turėjo įtakos registruoto nedarbo rodikliams – 84,2 proc. (126,7 tūkst.) augo Užimtumo tarnyboje registruotų bedarbių skaičius. Labiausiai didėjo jaunimo (10,1 proc. punkto) ir moterų (8 proc. punkto) nedarbo rodikliai.

31,5 proc. besikreipiančių darbo ieškančių asmenų gyveno kaimo vietovėse, 26,4 proc. turėjo aukštąjį išsilavinimą, 35,5 proc. – profesinę kvalifikaciją. Praėjusiais metais iki 38,1 proc. išaugo neturinčių profesinio pasirengimo asmenų dalis. Daugiausiai darbo neturinčių gyventojų – Lazdijų, Kelmės, Vilkaviškio ir Rokiškio rajonų savivaldybėse, mažiausiai – Neringoje, Klaipėdos rajone ir Šiaulių mieste.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (1)

Sponsored video

Taip pat skaitykite