Užgavėnių proga Varėnoje atidaryta medinių kaukių paroda „Užgavėnių Ličynos“

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

119271

Užgavėnių dieną Varėnos viešojoje bibliotekoje skaitytojų rimtį ir susikaupimą „sudrumstė“ nuotaikingas šurmulys – su Užgavėnių dainomis ir linksmomis improvizacijomis čia atidaryta žymaus Varėnos krašto tautodailininko Algirdo Juškevičiaus medinių kaukių paroda „Užgavėnių Ličynos“. Bibliotekos sienas papuošė dvidešimt viena kaukė – „velniukai“, „raganos“, „čigonai“, „seniai“.

Foto galerija:

Atėjusius į parodą pasitiko dvi liūdnos juodai apsirengusios moterys. Paklausinėjus, kas joms atsitiko, buvo nuspręsta, kad susirgo, tad buvo iškviestas gydytojas. Netrukus jų gydyti atskubėjo skrybėlėtas, juodą apsiaustą ir kaukę dėvintis „gydytojas“, labai panašus į aštuonioliktajame amžiuje apsirengusius maro gydytojus. Jis apžiūrėjo paslaptingas ligones ir diagnozavo, jog jos tikrai neserga maru, bet užsikrėtusios žiemos virusu, nuo kurio lengvai gydo šilta arbata ir sotūs Užgavėnių valgiai.

Paslaptingasis „gydytojas“ – tautodailininkas Algirdas Juškevičius šitaip improvizuotai ir netradiciškai pradėjo savo autorinės parodos atidarymą. Jis papasakojo apie kaukes ir jų naudojimo tradicijas. „Užgavėnių persirengėliai su kaukėmis labiausiai būdingi Žemaitijai. Efektinga ir charakteringa Užgavėnių kaukė būna su pritaisytais plaukais, antakiais, barzda, ūsais, ausimis, ragais ar „auksiniu“ dantimi. Persirengėliai dar papildo savo kuriamo personažo visumą išverstais kailiniais barškalais ar grimu. Dzūkijoje Užgavėnių dieną apsirengdavo išverstais kailiniais, išsipaišydavo suodžiais ir eidavo per kaimą, varydami žiemą. Dar kitur būdavo linksmybės, laistydavosi vandeniu. Šią tradiciją turi visos tautos, nes ateinantis pavasaris ir atgimstanti gamta neša mums viltį. Apeigines kaukes naudoja daugelis pasaulio tautų. Labiausiai žinomos šamanų ir afrikiečių kaukės. Nors šiemet žiemos lyg ir nebuvo, tačiau mes puoselėjam tradicijas ir vis tiek švenčiam Užgavėnes“. Parodos autorius papasakojo apie parodoje eksponuojamas kaukes, kurios darytos įvairiais laikotarpiais. Seniausias, kurios darytos bene prieš dvidešimt metų, nupūtęs dulkes į parodą atnešė iš savo dirbtuvių, o naujausios „gimė“ prieš pat parodą. „Kaukė, kurią buvau užsidėjęs, buvo naudojama maro gydytojų. Eidami gydyt ligonių, jie užsidėdavo būtent tokią kaukę. Į jos nosį prikišdavo levandų ir kitų žolelių, tikėdami, kad šitaip patys apsisaugos nuo ligos. Kaukes daryt savotiškai smagu, nes čia nereikia tikslių proporcijų, bet būtina išryškint bruožus, suteikt kuo daugiau grotesko ir juokingų išraiškų“. Tautodailininkas pasakojo, kad daugiausiai kaukės darytos iš liepos medienos, joms panaudota net ir netinkama, t. y. įvairios šakos, o iš tų šakų išdrožtos nosys. Prisiliesdamas prie kiekvienos kaukės, tautodailininkas pasakojo: „Štai šitai panaudojau arklio karčius, šitai – arklio uodegą, maišą. O va šitos kaukės su dirželiais, jas galima užsidėt ant veido. Štai šitoje kaukėje tarp „senio“ dantų galima pamatyti save – joje įtaisytas veidrodis“. Ir parodoje eksponuojamos kaukės, ir kiti Algirdo Juškevičiaus dirbiniai yra sukurti labai meniškai. Jis – tradicinis matininkas, senųjų amatų dailidystės, drožybos, žaislininkystės ir šaukščiaus amatų puoselėtojas, drožiantis skulptūras, Užgavėnių kaukes, geldas, švilpynes, medinius žaislus, šaukštus, kaušus, samčius. Kiekvienas panorėjęs jam patinkančią kaukę galėjo nusikabint nuo sienos, pasimatuot ir su ja nusifotografuot.

Žiema parodos metu bibliotekoje buvo „vejama“ ir dainomis. Užgavėnėms skirtus kūrinius, dainuodami: „Šalta žiema šalin eina, kad pavasaris ateina…“ – nuotaikingai atliko Varėnos Jadvygos Čiurlionytės menų mokyklos folklorinio dainavimo skyriaus mokiniai kartu su mokytoja Ineta Meduneckyte Tamošiūniene. Dainorėliai kvietė: „ visos senosios lietuvių dainos varo žiemą lauk, padėkit ir jūs mums ją išvaryt. Kuo būsim triukšmingesni, tuo ji greičiau išeis“. Padainavę kartu su mokiniais, apžiūrėję parodą, lankytojai buvo pakviesti vaišintis kvapnia žolelių arbata ir skaniais blynais.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt