Užgavėnių linksmybės

Šiauliai
Iš mano foto archyvo
Stasys Puščius Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Užgavėnes aš prisimenu nuo penkių metų, tai yra prieš 75 metus. Tai buvo labai vaikų laukiama diena. Anų dienų jaunimas šią dieną daug ko prigalvodavo.

Juk tais laikais nebuvo nei televizijos, nei jokių kompiuterių. Radijo aparatus kaime gal turėjo vos keli žmonės. Tiesa, prisimenu po karo pradėjo atsirasti ausinės radijėlės. Bet joms reikėjo labai aukštai iškelti taip vadinamas antenas. Prisimenu, tokią anteną iškeltą netoli Bazilionų klebonijos. Ji buvo iškelta ant aukštų lapuočių medžių. Taigi jaunimas visko prigalvodavo.

Atėjus Užgavėnių dienai, maždaug po pusiaudienio pasirodydavo pirmieji "žydai". Šiaip valdžia persekiodavo taip vadinamus "žydus". Mat laikydavosi tokio paaiškinimo, kad neva tai yra įžeidinėjama žydų tauta. Bet nežiūrint į tai, susitaisydavo keliolika vyrų su išverstais kailiniais, ilgomis lazdomis ir, žinoma, labai jau įdomiomis kaukėmis.

Anais laikais sniego būdavo daug. Veždavo didelėse rogėse parėdytą "Užgavėnių" bobą. Veždavo per sniegotas kalvas, kurių šalia Bazilionų buvo nemažai. Veždami visaip dainuodavo ir grodavo vienas kitas armonikierius. O kai pritemdavo, tai pats mačiau, kaip ant kalno netoli Deglės upelio, Mekių kaime, tą bobą išvertė iš rogių, liepė jai stovėti ir visaip šūkaudami uždegdavo.

Mat ta "boba" buvo padaryta iš šiaudų ir aprengta storu sijonu. O ant galvos didžiulė skepeta, kuri labai smarkiai degdama traškėdavo.

Taigi ir anais laikais jaunimas sugebėdavo labai smagiai linksmintis.