Angle down Atgal

Už lietuvišką trispalvę – 10 metų lagerio

Tokia bausme 1948 m. buvo nubausta 25 metų Birštono progimnazijos mokytoja Albina Bucevičiūtė, gimusi 1924 m. balandžio 12 d. Jackonių kaime, Alytaus apskrityje, ūkininkų šeimoje. Pradinę mokyklą ji lankė Žagarių kaime, Prienų apskrityje. Baigusi šešias pradinės mokyklos klases, mokslus tęsė Alytaus gimnazijoje. Ją baigusi 1944 m. pradėjo dirbti mokytoja Nemaniūnų pradinėje mokykloje. 1946 m. rugsėjį pradėjo vadovauti Daukšiagirio pradinei mokyklai. Po keturių mėnesių buvo perkelta dirbti mokytoja į Kunigiškių pradinę mokyklą, bet dar tą patį mėnesį vėl perkelta, dabar jau į Birštono progimnaziją.

Mokė geografijos, gamtos, chemijos. Mokytoja įvairiais būdais rodė nepalankumą sovietų valdžiai: giedojo bažnyčios chore, ignoravo organizuojamus rinkimus. Dar dirbdama Nemajūnuose susipažino su tose vietovėse kovojusiais partizanais, juos rėmė. 1948 m. vasario pradžioje, paprašiusi mokytojos Adelės Ryliškienės, perdavė partizanams trijų spalvų kaspiną, kad šie galėtų pasigaminti trispalves vėliavėles, minėdami Vasario 16- ąją. Partizanai kaspiną gavo ir Albinai parašė padėkos laiškelį, kurį ji įsidėjo iš bibliotekos parsinešton knygon. Knygą grąžino į biblioteką, pamiršusi išsiimti laiškelį. Vasario 24 d. mokytoją Albiną Bucevičiūtę areštavo, tardė iki pat nuosprendžio paskelbimo liepos 10 d., laikė Kauno kalėjime. Apkaltino perdavus partizanams lietuvišką trispalvę, 50 vokų ir pieštukų. Nuteisė dešimčiai metų, bausmę atliekant Dubravlago lageryje, Mordovijoje.

Albina pateko į politinių kalinių lagerį Nr.1, įkurtą pelkėtame miške, prie Potmos geležinkelio stoties. Šioje vietovėje buvo daug uodų, „moškių“, o mediniuose gultuose ramybės nedavė blakės. Jos drabužius atėmė, o davė valdiškus, su numeriu. Albina Bucevičiūtė tapo politine kaline „B – 953“. Šį numerį privalėjo nešioti ir vasarą, ir žiemą. Dirbo lagerio siuvykloje, siuvo kareiviškas uniformas. Dirbo dviem pamainomis po 12 valandų. Jeigu neįvykdydavo planų, tekdavo dirbti ilgiau. Buvo vertinama už darbštumą, disciplinuotumą, nustatytų planų viršijimą. Laisvo laiko po darbo buvo nedaug. Tuo metu kalinės dalijosi prisiminimais, dainuodavo, daug meldėsi. Pačios pasigamino maldaknygę „Qua Vadis Domini“. Ją ant rūkomojo popieriaus ( apie 4×3 cm dydžio) užrašė iš Žemaitijos kilusi buvusi medicinos sesuo Angelė Gudaitė-Urbonavičienė. Knygelei laikyti pasiuvo įdėklą, jį išsiuvinėjo, prisiuvo raištelius. Maldaknygę laikydavo paslėpusi čiužinyje, bet po kurio laiko jos iš ten pasiimti nebereikėdavo – maldas išmoko atmintinai. Tik iš maldų kalinė sėmėsi dvasinės stiprybės. Maldaknygę pavyko išsaugoti, parvežti į Lietuvą, ją padovanojo Kauno IX forto muziejui.
1955 m. kovo 19 d. Albiną Bucevičiūtę paleido iš lagerio. Grįžusi apsigyveno Aukštadvaryje, Trakų rajone, ištekėjo už buvusio politinio kalinio Aleksandro Ligeikos, dirbo medicinos seserimi. Vėliau persikėlė gyventi į Kauną, kur ir mirė, sulaukusi beveik devyniasdešimties.
1989 m. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisminė baudžiamųjų bylų kolegija kaltinimus panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė, neįrodžius priskiriamų kaltinimų.
Birštono gimnazijos
istorijos mokytoja
Daiva Jonykaitė-Snapaitienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite