Už ką pyktelėjo Šiaulių savanoriai?

Šiauliai
G. Jasiūnas nusijuokia: dėžę su apsauginėmis priemonėmis savanoriams yra tekę palikti prie garažų tarsi nelegalų siuntinį.
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Paskirtas koordinuoti Savivaldybei padedančių savanorių veiklą, Gintaras Jasiūnas nesuabejojo ir neatsikalbinėjo, o pradėjus plūsti žmonių prašymams, liko maloniai nustebintas: didelį įspūdį padarė šiauliečių susitelkimas ir pilietiškumas.

Paskelbus karantiną, Savivaldybė įsteigė tris tarnybas, kuriose prireikė savanorių rankos. Žmonių gerovės ir ugdymo departamento Sporto skyriaus vedėjas G. Jasiūnas sako, kad daugiausiai darbo turėjo ir vis dar turi savanoriai, pristatantys maistą, vaistus ir kitas būtinas prekes asmenims, kuriems rekomenduojama likti namuose: senjorams, žmonėms su negalia ir pan. „Čia iniciatyvos ėmėsi skautai, o jų koordinatorius yra labai šaunus jaunas vyras Seržas Staponkus“, – priduria vedėjas.

Antroji tarnyba rūpinosi izoliacinių vietų paruošimu bei priežiūra ir iš užsienio grįžusių žmonių apgyvendinimu jose. Savanoriai lydėdavo parvykusius asmenis į laikinojo apgyvendinimo vietas, aprūpindavo žmones būtinais reikmenimis. Šią veiklą koordinavo „Dubysos“ sporto mokyklos direktorius Aivaras Strockis.

Trečioji tarnyba įsikūrusi prie Šiaulių arenos. „Čia veikia mobilus koronaviruso patikros punktas ir nuolatos reikia savanorių, kurie reguliuotų žmonių atvykimą, išvykimą. Savanorių veiklą punkte koordinuoja Šiaulių sporto gimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui Andrius Stočkus“, – sako G. Jasiūnas.

Sporto bendruomenė, anot vedėjo, prisidėjo ne tik savanoryste – jau minėta Šiaulių sporto gimnazija, Šiaulių teniso akademija „paskolino“ savo patalpas, kad būtų galima saugiai izoliuoti iš užsienio grįžusius žmones.

„Didelį ačiū reikėtų pasakyti ir mūsų Šaulių sąjungai. Jos nariai padėdavo pasitikti parvykstančius iš užsienio žmones. Paskui ilgą laiką vaikščiojo po viešąsias miesto erdves, ragindavo suaugusiuosius ir vaikus nesiburiuoti“, – pasakoja G. Jasiūnas.

Anot vedėjo, buvo laikas, kai Savivaldybei talkino per 100 savanorių. „Karantino pradžioje žmonės atsiliepė labai gausiai. Daugiausiai tie, kurie turėjo prastovas. Netgi buvo toks momentas, kai savanoriai pyko, kodėl neduodame jiems darbo, nors visuomet stengėmės turimus resursus išnaudoti kuo efektyviau. Tiesiog buvo labai daug norinčiųjų“, – sako G. Jasiūnas, tačiau pastebi, kad šiuo metu savanorių gretos senka, mat vis daugiau žmonių sugrįžta į darbus.

Paklaustas, koks buvo didžiausias iššūkis, jis įvardija komunikaciją. „Mums krenta savanorių laiškai, skambučiai – reikia atsakyti. Reikia išduoti savanoriams pažymėjimus. Reikia aprūpinti juos apsaugos priemonėmis ir visa tai atlikti nuotoliniu būdu“, – sako G. Jasiūnas ir nusijuokia: dėžę su apsauginėmis priemonėmis savanoriams yra tekę palikti prie garažų tarsi nelegalų siuntinį.

Tiesa, iššūkiai tapo vertinga patirtimi. „Išmokome dirbti kitaip, nesusitinkant. Pamatėme, kad ir taip įmanoma. O didžiausias pliusas, kad žmonės susitelkė, pademonstravo savo gerumą, pilietiškumą. Mane tai net šiek tiek nustebino, ypač, iniciatyva iš jaunų žmonių“, – teigia G. Jasiūnas.

Paklaustas, kaip apskritai laikosi Šiaulių sporto bendruomenė, Sporto skyriaus vedėjas sako, kad nuotaikos pozytivesnės, nes nuo balandžio pabaigos daugelis trenerių bei sportininkų vėl pradėjo dirbti petys petin. Tiesa, dėl karantino Šiauliuose neįvyko kasmetinis „Runway Run" bėgimas, Europos motokroso čempionatas, daugelis sporto renginių nukelti į rudenį.

Užtat planuojama intensyvi vasara – G. Jasiūnas sako, kad nemaža dalis sporto mokyklų mėgins atsigriebti už prarastą laiką, vaikams bus organizuojami įvairūs užsiėmimai, stovyklos. Savivaldybėje taip pat kuriami planai organizuoti vaikų vasaros poilsio stvyklas.