Angle down Atgal

Už ką ketina balsuoti prezidento rinkimuose?

Iki prezidento rinkimų likus mažiau nei mėnesiui naujausi prezidentiniai reitingai rodo kylančią įtampą. Nors reitingų lyderių išsidėstymas pastarąjį mėnesį nesikeitė - atotrūkis, premjerui Sauliui Skverneliui padidinus palaikančiųjų gretas, tarp pagrindinių trijų kandidatų sumažėjo. Visgi, žvelgdami į pokyčius reitingų lentelėje, ekspertai nesutaria, ar į prezidentus taikančio Vyriausybės vadovo spurto pakaks rinkimų dieną aplenkti antroje reitingų vietoje įsitvirtinusią Ingridą Šimonytę.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ kovo 25 - balandžio 10 dienomis atliktos apklausos duomenimis, kol kas prezidentinių reitingu lyderiu vis dar išlieka ekonomistas Gitanas Nausėda. Jį remia 26,2 proc. Lietuvos gyventojų. Vis dėlto pastarąjį mėnesį jo atotrūkis nuo kitų dviejų kandidatų šiek tiek sumažėjo. Vasario mėnesį ekonomistą palaikė 27 proc. šalies piliečių.

Antroje vietoje pagal gyventojų palaikymą yra konservatorių keliama kandidatė I. Šimonytė - už ją ketina balsuoti apie ketvirtadalį (22,5 proc.) šalies gyventojų. Per paskutinį mėnesį, lyginant su 2019 m. vasario apklausa, jos palaikymas padidėjo 2,5 proc.

Trečias prezidentiniuose reitinguose toliau lieka premjeras S. Skvernelis. Už jį prezidento rinkimuose balandžio pradžioje ketino balsuoti beveik penktadalis (18,7 proc.) suaugusių Lietuvos gyventojų. Per mėnesį ketinančių už jį balsuoti padaugėjo 4,5 proc.

Apklausos rodo, kad savo pozicijas šiek tiek sustiprino socialdemokratų kandidatas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis. Šiuo metu už jį ketina balsuoti 5,9 proc. apklaustų gyventojų. Vasario mėnesį eurokomisaras turėjo 4,8 proc. palaikymą.

Toliau prezidentinių reitingų lentelėje rikiuojasi filosofas Arvydas Juozaitis (3,3 proc., o prieš mėnesį palaikymas siekė 4,4 proc.). Praktiškai su identišku palaikymu - Seimo narys Naglis Puteikis (3,1 proc., per mėnesį palaikymas nesikeitė).

2,1 proc. suaugusių šalies gyventojų teigia, kad ketina balsuoti už europarlamentarą Valdemarą Tomaševskį. 1,6 procento palaikymą pastarąjį mėnesį turėjo iš prezidentinių varžybų jau pasitraukęs Petras Auštrevičius. Po jo su 1,5 proc. palaikymu rikiuojasi Seimo narys Mindaugas Puidokas (prieš mėnesį jis susilaukė 1,4 proc. palaikymo). Mažiausią iš visų gyventojų palaikymą šiuo metu turi europarlamentaras Valentinas Mazuronis, už kurį šiuo metu ketina balsuoti 1 procentas apklaustųjų (prieš mėnesį tokių buvo 1,2 proc.).

Septintadalis (13,8 proc.) respondentų kol kas nėra apsisprendę, kam atiduotų savo balsą būsimuose Prezidento rinkimuose, arba atsakė, kad jie nebalsuotų nė už vieną iš pateiktų kandidatų. Per paskutinį mėnesį neapsisprendusių gyventojų dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais.

Atlikta apklausa taip pat rodo, kad prezidentinių reitingų lyderį G. Nausėdą labiausiai yra linkę palaikyti 30 - 49 metų žmonės, miestų gyventojai, respondentai su aukštuoju išsilavinimu bei su vidutinėmis ar didesnėmis pajamomis per mėnesį.

Žvelgiant į partinius pjūvius, kandidatui paramą deklaruoja platus politinių partijų elektoratas. Daugiau už kitus G. Nausėdą palaiko Liberalų sąjūdžio (52 proc. tarp šios partijos rinkėjų), Tvarkos ir teisingumo (42 proc.), Artūro Zuoko vadovaujamos Lietuvos laisvės sąjungos / liberalų (40 proc.), Darbo partijos (31 proc.), Socialdemokratų (30 proc.) rinkėjai bei gyventojai, kurie šiuo metu apskritai nepalaiko jokios partijos (tokių yra 22 proc.).

Tuo tarpu vienintelę moterį tarp kandidatų į prezidentus - I. Šimonytę - Lietuvos moterys (28 proc.) yra linkusios labiau remti nei vyrai (16 proc.). Buvusią finansų ministrę taip pat dažniausiai palaikyti linkę didmiesčių gyventojai, respondentai su aukštesniu nei vidurinis išsilavinimu, pensininkai.

Didžiausią palaikymą ši kandidatė turi tarp ją į prezidentus iškėlusios Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų rinkėjų (63 proc. tarp šios partijos rinkėjų). Kaip aktyviai I. Šimonytę remiantį galima išskirti ir Liberalų sąjūdį - 29 proc. šios partijos rėmėjų teigia prezidento rinkimuose palaikysiantys būtent ją.

Premjerą S. Skvernelį, priešingai nei I. Šimonytę, dažniau palaikyti linkę vyresnio amžiaus vyrai bei žmonės, gyvenantys kaime.

Už S. Skvernelį dažniausiai ketina balsuoti jį iškėlusios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rinkėjai (71 proc.). Taip pat ryškesnės paramos susilaukia tarp Lietuvos socialdemokratų darbo partijos (25 proc.) bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos (22 proc.) rėmėjų.

Žvelgdami į situaciją reitingų lentelėje ekspertai sutaria, kad intriga prezidento rinkimuose išlieka. Tačiau, vertindami pastarąjį mėnesį šiek tiek šoktelėjusį premjero prezidentinį palaikymą, S. Skvernelio galimybes pateikti į antrąjį prezidento rinkimų turą vertina skirtingai.

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis mano, kad premjeras praktiškai nebeturi šansų pakeisti dabartinės savo užimamos vietos reitingų lentelėje.

Jo nuomone, S. Skvernelio reitingo ūgtelėjimas pastarąjį mėnesį geriausiu atveju gali reikšti priešfinišinį spurtą, tačiau ne pergalingą prezidentinį šturmą. VDU profesorius savo nuomonę argumentuoja tuo, kad net turėdamas milžinišką viešąjį dėmesį ir, kaip premjeras, galimybes disponuoti valstybės resursais, S. Skvernelis nesusikūrė stiprios inercijos prezidento rinkimuose. Todėl, pabrėžė jis, tik nenumatytos ir visuomenę sukrečiančios aplinkybės galėtų leisti premjerui tikėtis sėkmės prezidento rinkimuose.

„Vyriausybės teikti ir Seimo priimti sprendimai vienaip ar kitaip palengvino gyvenimą mažai uždirbantiems ir sukūrė tam tikrą pozityvų Skvernelio vaizdą, tačiau tas pozityvus vaizdinys tėra tik išlikimo trečioje pozicijoje sąlyga. Deja, bet rinkiminėse lenktynėse Skverneliui, ko gero, nepasiseks aplenkti pirmųjų dviejų kandidatų. Nebent turėtų įvykti kažkas tokio, kas šokiruotų visą visuomenę ir padarytų Skvernelį beveik šventu. Tačiau aš nežinau, ar kažkas tokio galėtų įvykti“, - kalbėjo L. Bielinis.

Profesorius teigė manąs, kad premjeras visgi bando kurti „šventumo“ situaciją, demonstratyviai palaikydamas Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Stasio Jakeliūno krizės tyrimą ir jo keliamus klausimus Lietuvos bankui. Tačiau, abejojo politologas, ar šis klausimas sukurs pakankamą stūmos jėgą, būtiną siekiant sėkmės prezidento rinkimuose.

„Reikia sutikti, kad iš dalies šis tyrimas sukuria pozityvų premjero vaizdą, nes dalis žmonių visuomet tiki suokalbių egzistavimu. Pats tyrimas neišvengiamai yra rinkiminės kampanijos sudėtinė dalis, nepaisant ką besakytų valdantieji. O tai, kokį poveikį komunikuojamas tyrimas turės ir kaip prisidės prie Skvernelio tikslų... Manau, kad bent jau laimėti nepadės. Nes jei poveikis būtų rimtesnis - Skvernelis išeitų į antrąją reitingų poziciją“, - svarstė L. Bielinis.

Tuo tarpu „Baltijos tyrimų“ direktorė sociologė Rasa Ališauskienė dėl premjero galimybių išeiti į antrąjį prezidento rinkimų turą buvo kiek kitokios nuomonės.

„Nesutinku, kad premjeras neturi šansų išeiti į antrąjį turą. Apklausose nuo antroje reitingų vietoje esančios Ingridos Šimonytės jis atsilieka nežymiai - vos 4 procentais. Toks skirtumas yra baisiai mažai“, - kalbėjo sociologė. Jos teigimu, tai, kaip seksis prezidentinių rinkimų lyderiams, iš esmės spręsis paskutinėmis dienomis ir priklausys nuo to, kaip kandidatai sugebės prie balsadėžių sukviesti savo rinkėjus.

„Balsuoti rinkimų dieną ateis apie 60 procentų piliečių, todėl labai daug kas priklausys nuo kandidatų ir jų sugebėjimo mobilizuoti savo elektoratą. Nes kandidatas gali turėti, pavyzdžiui, 300 tūkst. šalininkų, tačiau jam iš to naudos, jeigu jie sėdės namie rinkimų dieną, mažai. Kita vertus, kitas kandidatas gali turėti mažesnį elektoratą, tačiau rinkimų dieną sugebėti atsivesti prie urnų juos visus. Čia ir yra didžiausia intriga. Tad šioje vietoje Šimonytė yra geriausiose pozicijose, nes jos elektoratas geriausiai mobilizuotas, tačiau klausimas - kaip tą pavyks padaryt Skvernelio štabui ir kaip tą padaryti pavyks Nausėdai“, - kalbėjo R. Ališauskienė.

Sociologės teigimu, skirtingai nei vadinamosios antrosios lygos kandidatų, tokių kaip A. Juozaitis, V. Tomaševskis, M. Puidokas ir N. Puteikis, prezidentinių rinkimų lyderių rinkėjas paskutinę dieną dar gali persigalvoti, kam atiduoti savo balsą. Tai, pasak jos, taip pat prisideda prie to, kad trijų, kol kas didžiausią palaikymą turinčių kandidatų patekimo į antrąjį rinkimų turą galimybės, yra apylygės.

„Juozaitis, Tomaševskis turi ištikimus elektoratus, kurie atėję prie urnų veikiausiai nepersigalvos. Panašiai turėtų būti ir su nedideliu Mindaugo Puidoko ar Puteikio elektoratu. Kitaip tariant, šių kandidatų rinkėjas veikiausiai nebepersimes kitiems. Didžiausias klausimas kyla žvelgiant į Skvernelio ir Nausėdos, ir Šimonytės - Nausėdos (elektoratus. - ELTA). Šių kandidatų elektoratas persidengia, todėl žmonės, atėję prie urnų, tiesiog dėl įvykių, vyksiančių paskutinėmis dienomis iki rinkimų, gali persimesti nuo vieno prie kito kandidato“, - apibendrino R. Ališauskienė.

2018.11
(%)
2019. 01
(%)
2019.02
(%)
2019.03
(%)
1. Gitaną Nausėdą 28,9 23,8 27.0 26.2
2. Ingridą Šimonytę 20,2 17,5 20.0 22.5
3. Saulių Skvernelį 13,4 15,2 14.2 18.7
4. Vytenį Povilą Andriukaitį 3,0 2,7 4.8 5.9
5. Arvydą Juozaitį 3,6 3,9 4,4 3.3
6. Naglį Puteikį 2,6 3,3 3,0 3,1
7. Valdemarą Tomaševskį - - - 2.1
8. Petrą Auštrevičių 2,7 1,7 2,4 1,6
9. Mindaugą Puidoką - - 1,4 1,5
10. Valentiną Mazuronį 1,0 1,3 1,2 1,0
11. Kitą 3,5 2,2 - 0,3
Nežino/nė už vieną iš jų 21.0 28,4 21,6 13,8

Ši apklausa yra Lietuvos naujienų agentūros ELTA ir Lietuvos-Didžiosios Britanijos rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanijos "Baltijos Tyrimai" bendras projektas. Skelbiant apklausos duomenis nuoroda į ELTA ir “Baltijos tyrimus” būtina.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite