Utenoje – pasaulinio garso violončelininkas Davidas Geringas

Utena
Reporteris Elena Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lapkričio 11 d. Utena sulaukė neeilinio svečio: laimės mieste lankėsi pasaulinio garso violončelininkas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Lietuvos muzikų sąjungos garbės narys, profesorius Davidas Geringas. Svečią lydėjo Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė ir Aukštaitijos vargonų muzikos festivalio direktorė, Utenos meno mokyklos muzikos mokytoja Zita Lukošiūnienė, kurios dėka ir buvo surengtas garbaus svečio vizitas į Uteną.

Atvykti į Uteną Davidą Geringą paskatino viena priežastis. Kokia? Ji paprasta ir kartu nepaprasta: Utena yra D. Geringo mamos gimtinė.

Čia gyveno, mirė ir palaidoti mamos tėvai, D. Geringo seneliai Abramas (1880–1938) ir Basia (1888–1926) Šarfšteinai. Tiesa, senosiose žydų kapinėse Šilinėje palaidotas tik senelis Abramas, močiutės kapas nėra išlikęs, nes ji buvo palaidota kitose žydų kapinėse (Stoties g.), kurios sovietiniais metais sunaikintos. Minėtose kapinėse Šilinėje palaidoti ir senelio Abramo tėvai bei nemažai kitų protėvių. D. Geringo mama Chaja ir tėvas Gileris, kilęs iš Tauragės, yra palaidoti Izraelyje. Karo metais dalis mamos giminės išsigelbėjo, nes spėjo pasitraukti į Vakarus, o tie, kurie išvyko į Daugpilį, buvo nužudyti...
Taigi, galima sakyti, kad Davidas Geringas grįžo namo, ten, kur gyveno jo protėviai, kur savo gyvenimus kūrė ne viena žydų karta. Kaip pats svečias sakė, jo šaknys į Utenos žemę įaugo giliai ir seniai – prieš 300 metų.
Atvykęs į Uteną D. Geringas pirmiausia aplankė savo protėvių kapus. Lydimas Utenos miesto seniūnės Editos Urbonienės, svečias nuvyko į senąsias kapines Šilinės miškelyje, kur seniūnės pastangomis buvo rasti D. Geringo mamos giminės kapai, buvusias kapines Stoties gatvėje bei Utenos žydų tragedijos vietą Rašės miške. Taip pat buvo nuvykta į Eimučio gatvę, kur stovėjo D. Geringo senelių namas, bei prie Vyžuonaičio ežero, šalia kurio buvo įsikūrusi gausi žydų bendruomenė.
Po kapinių lankymo svečiai atvyko į Utenos rajono savivaldybę, kurioje susitiko su Utenos rajono savivaldybės meru Alvydu Katinu. D. Geringas, kalbėdamas su meru, sakė: „Mano mama, žiūrėdama į mus iš viršaus, labai džiaugiasi, kad Utenoje yra taip gerbiamas žydų atminimas. Aš Utenoje jaučiuosi labai laimingas...“
Meras, pabrėždamas garbaus svečio vizito svarbą Utenai ir jos žmonės, sakė, kad tai yra gražios bendrystė pradžia. Tad galima pradėti galvoti ir apie tolesnį glaudų bendradarbiavimą, festivalius, koncertus. „Jei prie Utenos lips jūsų širdis, o ji tikrai turi lipti, nes čia – mamos žemė, galime planuoti ne tik koncertus, bet ir daug svarbesnius – kultūrinius, edukacinius – bendrus projektus, kurie suteiks dvasinio pasitenkinimo ir jums, ir uteniškiams“, – kalbėjo A. Katinas.
Garbiems svečiams meras įteikė atminimo dovanų su Utenos simbolika. Susitikimo pabaigai – bendra nuotrauka. Bet Davido Geringo vizitas Utenoje tuo nesibaigė. Svarbiausias vizito akcentas – koncertas Utenos meno mokyklos Dailės skyriaus salėje, į kurią norintys išgirsti pasaulinio garso muzikanto violončelės skambėjimą vos tilpo. D. Geringas koncerte Anatolijaus Šenderovo „Raudą“, parašytą lietuviškam kino filmui „Getas“, Johanno Sebastiano Bacho muziką grojo ypatinga violončele, pasiekusia mūsų dienas iš 17 a. Kartu su profesoriumi pasirodė ir jaunoji violončelininkė Martyna Zakarauskaitė iš Ukmergės bei Utenos meno mokyklos pianistė Beatričė Bartusevičiūtė ir smuikininkė Lukerecija Dubravaitė. Aplodismentai netilo ilgai. Reikia tikėtis, kad grįžimas į mamos gimtinę D. Geringui paliko gilius įspūdžius ir šaknys, įaugusios į Utenos žemę prieš 300 metų, atgijo ir sustiprėjo.