Uosto ir miesto požiūris į Nemuno gatvę skiriasi

Klaipėda
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Reporteris Inga Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šiuo metu koreguojamas dviejų Uosto direkcijai ne per seniausiai atitekusių sklypų pietinėje miesto dalyje detalusis planas siekiant pakeisti jų paskirtį. Kadangi prasidėjus veiklai šiuose sklypuose uostas priartės prie gyvenamųjų namų, Savivaldybės atstovai reiškia savo pastabas, o Uosto direkcijos specialistai tikina, kad bus imamasi visų priemonių, kad klaipėdiečių gyvenimo sąlygos nepablogėtų.

Anksčiau tuose sklypuose buvo visuomeninės paskirties objektai - vaikų darželis, moksleivių saviraiškos centras. Jų ten jau seniai nebėra, pastatai nugriauti, o nesutvarkyta teritorija atiduota Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai.

Kalbama apie sklypus, esančius už gyvenamųjų namų Minijos g. 120, Strėvos g. 8, kuriuos riboja Strėvos, Mituvos, šiek tiek Sulupės, o toliau ir Nemuno gatvė.

Uosto direkcija koreguoja minėtų sklypų detalųjį planą, kad visuomeninis jų naudojimo būdas būtų pakeistas į susisiekimo komunikacijų inžinerinę paskirtį, ir rengia koncepciją. Tai numatyta ir dabar dar galiojančiame, 2007-aisiais patvirtintame Miesto bendrajame plane ir, pasak Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėjos-vyriausiosios architektės Mantės Černiūtės-Amšiejienės, rengiamame naujame miesto bendrajame plane. Anot jos, ir Uosto bendrajame plane kalbama apie šias dvi gretimas teritorijas, kad jose numatoma uostinė veikla.

Jos metu įvairios atsakingos institucijos yra įtraukiamos į planavimo procesą, supažindinamos su numatomais pokyčiais, kad visos galėtų pateikti savo pastabas.

Vyr. architektės teigimu, pagrindinė problema - uosto veikla priartės prie gyventojų, todėl paprašyta parengti koncepciją. „Visi planavimo dokumentai tai numato, ir tie sklypai jau yra atiduoti Uosto direkcijai. Yra visos prielaidos, kad joje galėtų vykti uosto veikla, tačiau reikia žiūrėti, kad būtų imamasi priemonių ir būtų kuo mažesnis poveikis gretimoms gyvenamoms teritorijoms“, - teigė Urbanistikos ir architektūros skyriaus vedėja.

Uosto transportas - Nemuno g.

Praėjusį penktadienį Savivaldybėje vyko pasitarimas, kurio metu aptartas SPAV atrankos dokumentas. Vyr. architektės teigimu, Savivaldybė sulauks visų kitų institucijų pastabų ir tada bus priimtas sprendimas, ar būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

„Mes nutarėme atkreipti dėmesį dėl susisiekimo infrastruktūros, nes senesniame detaliajame plane, kuris dabar koreguojamas, buvo planuojama, kad į šiuos sklypus bus įvažiuojama Nemuno gatve. Tačiau šios gatvės atkarpa dar neįrengta ir šis klausimas atidedamas ateičiai. Šiuo detaliuoju planu bandoma išspręsti susisiekimą vengiant Nemuno g. Norima važiuoti servitutiniais privažiavimais per kitus uosto sklypus. Mes dar kartą atkreipsime dėmesį, kad būtų planuojama, jog uosto transportas važiuotų Nemuno gatve, Baltijos pr. tęsiniu ir kuo mažiau per Strėvos, Mituvos ir Sulupės gatves. Nenorime, kad sunkusis transportas judėtų gatvėmis, kurios yra prie gyvenamųjų namų. Norime, kad būtų numatytos triukšmą mažinančios priemonės, kad nebūtų planuojama atvira krova“, - sakė M. Černiūtė-Amšiejienė.

Dėl želdynų Savivaldybė jau anksčiau teikė pastabų, tačiau įstatymuose uosto teritorijai yra numatytos išimtys ir neprivaloma numatyti želdynų. Savivaldybė prašo, kad Uosto direkcija, įrengdama triukšmo sienutes, jas kombinuotų kartu su želdynais, kad būtų dvigubas poveikis: ne tik mažinamas triukšmas, bet ir sugeriama kažkiek taršos.

Savivaldybė tikisi būti išgirsta

„Iš principo mes pritariame uosto veiklai tuose sklypuose. Uosto rezervinė teritorija tik formaliai yra miesto, o realiai uosto. Bet turime tam tikrų pastabų. Mums svarbiausia, kad gyventojai nepatirtų kokių nors nepatogumų. Miestas turi savo požiūrį į kai kurių gatvių vystymą ir plėtrą, ir jis nebūtinai sutampa su Uosto direkcijos. Bet kadangi ji planuoja valstybei svarbius projektus, Savivaldybės derinimas ar nederinimas įtakos pačiam procesui neturi. Bet mes bandome atkreipti dėmesį ir tikimės būti išgirsti“, - sako Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Paklaustas, ar Uosto direkcija reaguoja į Savivaldybės išsakytas pastabas, G. Neniškis atsakė: „Reaguoja, kol tai nesikerta su jos koncepcija. Jos vizija toje vietoje šiek tiek kitokia nei miesto.

Paprasčiau pasakius, skiriasi mūsų požiūriai į Nemuno g. likimą. Mes norėtume, kad ji būtų skirta uosto kroviniams vežti.

Kroviniai nuo Baltijos pr. galėtų judėti iki pat Vakarų laivų gamyklos. Uostas nenumato tokios šios gatvės plėtros, nes jos dalyje jau išplėtotas geležinkelis. Norint tą gatvę plėsti iš esmės, reikėtų statyti viadukus. Visi supranta, kokių investicijų tai pareikalautų. Šiuo klausimu mes seniai ir nuolatos diskutuojame. Mes nenorėtume, kad sunkiasvoris transportas važiuotų Minijos g., ypač ta dalimi, kuri eina nuo Kalnupės iki Naikupės g., kur yra gyvenamasis kvartalas ir kur namai yra labai netoli uosto. Jų gyventojai ir taip jau junta uosto veiklos poveikį, o jeigu dar ten važiuos sunkusis transportas...“

Direkcija sklypus nuomos

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė sako, kad minimi sklypai, esantys vienas šalia kito, jau seniai buvo skirti uosto plėtrai. Rekonstruojant Baltijos pr. ir Minijos g. sankryžą, direkcija išpirko juose buvusius pastatus. Pagal ankstesnįjį detalųjį planą, viename iš sklypų turėjo būti pastatytas Pasienio kontrolės direkcijos punktas, kuriame būtų buvę tikrinami kroviniai, bet planai pasikeitė ir tas sklypas buvo perduotas Uosto direkcijai.

„Dabar mes planuojame beveik 3 ha teritoriją, t. y. tą sklypą, kuriame turėjo būti Pasienio kontrolės direkcijos punktas. Jeigu planai nebūtų pasikeitę, jis jau turėjo būti pastatytas. Šalia jos ir Centrinio Klaipėdos terminalo yra dar vienas sklypas, kuriame buvo jaunimo centras ir darželis. Mes finansavome darželio „Puriena“ rekonstrukcijos ir papildomo priestato statybos darbus. Toje teritorijoje visada buvo numatoma uosto veikla, niekada nebuvo planuojamas rekreacinis parkas ar pan.

Planuojame dalį tos teritorijos, kuri ribojasi su gyvenamaisiais namais, nuo gyventojų atitverti žaliąja juosta. Ji turėtų kompensuoti uostinės veiklos poveikį. Kokie tai bus augalai, medžiai, paaiškės rengiant techninį projektą.

Mes tuos sklypus nuomosime tam, kas laimės konkursą. Nuomininkas turės planuoti savo veiklą taip, kad nebūtų bloginama gyventojų gyvenimo kokybė.

Manau, kad ta veikla iš esmės nesiskirs nuo to, kas buvo planuota įsikuriant Pasienio kontrolės punktui“, - aiškino V. Paukštė.

Kokia veikla bus vykdoma?

Paprašytas pakomentuoti, kokie Uosto direkcijos planai dėl Nemuno g., V. Paukštė atsakė: „Mes dabar planuojame, kad įvažiuoti į naujus sklypus būtų galima iš Baltijos pr. pratęsimo per kitus sklypus. Nemuno g. yra tolesnės ateities planuose.“

V. Paukštė tikino, kad į Savivaldybės pastabas kiek įmanoma bus atsižvelgta, ir tikisi, kad su ja bus susitarta. „Mes visi siekiame, kad sunkiasvoris transportas nevažiuotų mieto gatvėmis, o kuo toliau nuo gyvenamųjų namų. Mes suprantame, kad šalia yra gyventojai, kuriems reikia žalumos, ramybės“, - sakė jis.

Pasiteiravus, kas bus kraunama tuose sklypuose, gal naftos koksas, geležies rūda ar kokie kitokie kroviniai, infrastruktūros direktorius atsakė: „Skelbsime konkursą dėl nuomos ir tada jau koks nors konkretus ūkio subjektas įgyvendins ten savo planus. Yra ūkinė veikla, kuriai reikia papildomų leidimų, ir tokia, kuriai nereikia. Tokiai krovai, kurią įvardinote, ko gero, būtų reikalingi ir taršos leidimai. Sunkiai įsivaizduoju, kad Aplinkos apsaugos agentūra duotų leidimus vykdyti tokius darbus esant gana arti gyvenamiesiems namams.“

V. Paukštės teigimu, tas detalusis planas po kelių mėnesių bus viešinamas ir direkcija yra pasirengusi diskutuoti su gyventojais bei atsižvelgti į jų pastabas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.