Jubiliejaus dieną šimtametę aplankė rajono mero pavaduotoja Klavdija Stepanova bei rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos ir socialinės paramos skyriaus vedėja Asta Leonavičienė. Prie jų prisijungė Žemaitkiemio seniūnijos seniūnė Rita Mikutienė, socialinė darbuotoja Danguolė Aukštuolienė ir seniūnaitis Antanas Aukštuolis. Išvakarėse sukaktuvininkę sveikino Šešuolių seniūnijos seniūnė Jolanta Lukšienė.

Jubiliatei buvo perduotas Ukmergės rajono savivaldybės mero Rolando Janicko sveikinimas: „Pasibeldė gražus 100 metų jubiliejus. Jis suskaičiavo praeityje likusius metus, kupinus darbštumo, gyvenimiškos išminties, nesibaigiančių darbų, noro padėti tiems, kurie šalia... Tegul Jus lydi artimųjų meilė ir palaikymas, tegul jauki židinio ugnelė visuomet Jus šildys, guos, ramins, globos ir saugos.“

Taip pat jai įteikta gėlių bei dovanos. Žemaitkiemio seniūnė R. Mikutienė sukaktuvininkę apjuosė jubiliatės juosta.

Garbaus amžiaus sulaukusi O. Pavydienė dėkojo sveikintojams ir linkėjo jiems nepatirti nė dalelės vargų ir rūpesčių, kuriuos per ilgą amžių teko išgyventi jai.

1918 metais gimusi Šešuolių seniūnijos Mišniūnų kaime, senolė augo su jaunesniu broliu Juozu. Būdama 22 metų ištekėjo už Stasio Pavydžio, susilaukė dukters Janės. 1977-iais O. Pavydienė tapo našle – sutuoktinis amžinybėn iškeliavo ligos patale praleidęs devynerius metus. Dabar senolė džiaugiasi anūkų Rasos ir Vytauto bei keturių proanūkių dėmesiu ir jų dalijama meile.

Šimtametė prisipažįsta, kad niekada netikėjusi, jog sulauks 100 metų. Tuo labiau, kad ilgaamžių jos giminėje nėra. Abu tėveliai mirė būdami 55-erių, brolis taip pat nesulaukė gilios senatvės.

„Visas mano gyvenimas prabėgo tamsoje – vargai, karai, skrebai, miškiniai... Bačka ašarų išlieta, visus sunkumus reikėjo ištverti... Bet kiek Dievulio žmogui duota, tiek jis ir turi pakelti", – praeitį prisiminusi graudinosi šimtametė.

Dabar senolė džiaugiasi kiekviena diena, dėkoja Aukščiausiajam, kad jos senatvės dienos nėra temdomos skausmų, kad ją supa ir globoja geri, mylintys žmonės – anūkė Rasa ir jos šeima, kiti artimieji.

Nors senolę praėjusią vasarą liga paguldė į lovą, ji nebegali vaikščioti, likimu nesiskundžia ir nedejuoja. Labiausiai ji džiaugiasi, jog senatvės dienos bėga artimųjų apsupty. Laiką močiutė leidžia klausydama Marijos radijo, kartais pažiūri televizorių. Ir, žvelgdama pro kambarėlio langą, jau laukia pavasario