Pats Vigintas užsimena, jog naujausi jų pirkiniai – pernai įsigyta grūdų valymo mašina ir prieš trejus metus baigtas statyti erdvus angaras. Ūkis būtiną techniką jau turi, o dabar visos investicijos – į žemę. Rasti parduodamų plotų – vis sunkiau, todėl, jei kas pasiūlo, negali pražiopsoti.

Manikūniečiai darbuojasi 180 hektarų valdose. Du trečdaliai šio ploto – nuosava žemė, kitą tenka nuomotis. Didžioji ūkio laukų dalis skirta žieminėms kultūroms. Šį rudenį ūkininkai pasėjo apie 90 hektarų žieminių kviečių, apie 30 hektarų rapsų. Likusiuose plotuose pavasarį sės žirnius ir miežius, o žalinimui ūkio šeimininkai dažniausiai renkasi posėlį.

Nors šiemetė sausra ir nuskriaudė žiemines kultūras, derliumi Vigintas ir Vaida Ilgučiai nesiskundžia. Tik grūdų kainos nedžiugina: už ekstra klasės kviečių toną supirkėjai šiandien moka apie 167 eurus. Tad derliaus ūkininkai parduoti neskuba.

Daugelį darbų savo ūkyje Vigintas ir Vaida nudirba kartu su šalia ūkininkaujančio Viginto brolio šeima – Edmontu ir Irena Ilgučiais, draugiškai dalindamiesi ir jėgomis, ir technika. Ūkio šeimininkams padeda vienas samdytas žmogus, ūkyje besidarbuojantis visus metus. Per vasaros darbymečius mielai talkina Viginto ir Vaidos atžalos: šešiolikmetis sūnus bei Vilniuje savo gyvenimą kuriantys vyresnis sūnus ir dukra. O manikūniečiai puikiai žino Ilgučių ūkio mini traktorių „Fiatagri“, daugelį sodiečių gelbėjantį ir per bulviasodį, ir per bulviakasį.

Prieš dvidešimtį metų ūkininkauti pradėjusių Viginto ir Vaidos Ilgučių ūkis šiandien verčiasi augalininkyste. „Bet buvo laikai, kai auginom ir kiaules: parduodavom jas, kad turėtume už ką nusipirkti kuro“, – šypteli ūkio šeimininkas.

Vigintas ir Vaida Ilgučiai suranda laiko ir bendruomeninei veiklai. Sodiečiai jau ne pirmą kadenciją Vigintui patiki Manikūnų seniūnaičio pareigas. Jis aktyvus policijos rėmėjas, rajono Visuomeninės sporto tarybos narys, kooperatyvo „Šiaurės aruodai“ valdybos narys.

Ilgučių šeima ne kartą yra apdovanota už gražiai tvarkomą sodybą, už paramą bendruomenės renginiams.

Konkurso „Metų ūkis 2019“ komisija tą pačią dieną lankėsi vaškietės Lauros Masilionytės ūkyje. Laura ūkininkauti pradėjo perėmusi savo tėvų, vienų pirmųjų mūsų krašto ūkininkų Jono ir Danutės Masilionių sukurtą ūkį. Dukra jų ūkį perėmė dar besimokydama tuomečiame Žemės ūkio universitete, kur krimto agronomijos mokslus.

„Mes ūkininkavime matėme perspektyvą ir nuoširdžiai troškom, kad mus pakeistų pasiruošusi pamaina. Tačiau studijuoti žemdirbiškus mokslus – pačios Lauros pasirinkimas. Dar daugiau – ji pakėlė sparnus gerokai platesniam skrydžiui“, – prieš keliolika metų kalbinama „Darbo“ yra sakiusi Danutė Masilionienė.

Baigusi magistrantūros studijas Žemės ūkio universitete, ūkininkų dukra nesustojo: ji mokslus tęsė doktorantūroje ir apgynė agronomijos mokslo daktaro disertaciją „Skirtingo našumo dirvožemių pokyčiai ekologinėje ir tausojamojoje žemdirbystės sistemose“. Šiandien Laura Masilionytė – ne tik modernaus ūkio šeimininkė, bet ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties mokslininkė – vyresnioji mokslo darbuotoja, Lietuvos žemės ūkio rūmų savivaldos organizatorė ir konsultantė Pasvalio rajone, Lietuvos agronomų sąjungos Pasvalio skyriaus pirmininkė.

Pati Laura sako, jog jai labai svarbūs stiprų ūkį sukūrusių ir jai perdavusių tėvų patarimai, itin vertinga jų sukaupta patirtis.

Lauros Masilionytės ūkis yra įvertintas Žaliuoju diplomu – tai ūkio šeimininko profesinį pasirengimą ir kvalifikaciją liudijantis dokumentas, kuris suteikia teisę dalyvauti žemės ūkio srities švietimo ir profesinio praktinio mokymo veikloje, priimti moksleivius ir studentus į savo ūkį atlikti praktikos. Be to, šis diplomas yra vienas iš prioritetinių kriterijų siekiant paramos pagal 2014–2020 metų kaimo plėtros plano priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“.

300 hektarų vaškietės ūkio specializacija – augalininkystė.

Visi svarbiausi šio ūkio pastatai – prie pat Masilionių namų Vaškų miestelyje: ir pirmasis dar Jono Masilionio statytas angaras, ir naujausias – išdygęs prieš trejus metus. Beveik visą ūkyje iškultą derlių sutalpina du po 500 tonų grūdų saugantys bokštai. Prieš patekdami į juos, grūdai čia pat išvalomi ir išdžiovinami. Tad derlius gali būti saugus iki pavasario.

Per šiemetę javapjūtę savo ūkio laukuose ūkininkė išbandė šią vasarą įsigytą kombainą „Rostselmach“ ir įsitikino, jog tai puiki technika, nė kiek nenusileidžianti jau ne pirmus metus ūkyje tarnaujančiam kombainui „New Holland“. Ūkis apsirūpinęs ir kita šiuolaikiška, modernia technika.

Lauros Masilionytės ūkyje didžiausius plotus užima javai, bet vaškietė augina ir rapsus, pupas, o žalinimui skirtuose laukuose sėja žirnius, garstyčias. Laura pasidžiaugė, jog šį rudenį garstyčios sudygo itin vešliai ir dabar tą puikią žaliąją trąšą ūkininkai jau pradėjo užarti.

Su gyvenimo draugu Pauliumi Laura augina antrus metukus pradėjusią dukrelę Vestą. Anūkė kasdien džiugina senelius naujais savo vaikiško pasaulėlio atradimais.

Beje, Jonas ir Danutė Masilioniai prieš dvidešimtį metų patys yra tapę „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojais. O šiemet Jonui Masilioniui įteikta Lietuvos ūkininkų sąjungos padėka „už svarų indėlį stiprinant šią organizaciją, būnant aktyviu ir bendruomenišku nariu“.

Apie tolesnę konkurso „Metų ūkis 2019“ komisijos kelionę po kitus Pasvalio krašto ūkius dar rašysime.