Angle down Atgal

Ūgtelėję invazinių šliužų jaunikliai jau šlemščia pirmąsias braškes

Sodininkų ir daržininkų prakeiksmu tapę luzitaniniai arionai vėl atakuoja. Jie puola ne tik dekoratyvinius augalus, daržoves, uogas, bet ir kelia grėsmę biologinei įvairovei – vietinėms moliuskų, augalų rūšims. Iniciatyvos kovoti su šiais invaziniais kenkėjais turėtų imtis savivaldybės, nes pavienės žmonių pastangos rezultatų neduoda, be to, jie veisiasi ir viešose erdvėse. Aplinkos ministerija svarstys galimybę įteisinti visuotinę prievolę naikinti šiuos gyvūnus.

Iš Ispanijos kilę ir su dekoratyviniais augalais bei jų žeme į Lietuvą atgabenti šliužai sparčiai plinta, daugiausia Vilniaus, Kauno, Raseinių ir kitose apskrityse. Gamtininkų teigimu, iš sodų ir sodybų jie nukeliavo į parkus, miestų gėlynus, paplito laukinėje gamtoje ir daro jai didelės žalos, dėl to yra įtraukti į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Dažniausiai aptinkami ten, kur retai šienaujama, apleistose sodybose, jų kiaušiniai ir jaunikliai žiemoja komposto krūvose.

„Aplinkos ministerija kartu su Invazinių rūšių kontrolės taryba tarsis, kokias invazines rūšis, be Sosnovskio barščio, pirmiausia būtina kontroliuoti, naikinti. Kadangi gauname vis daugiau informacijos apie labai intensyviai plintančius luzitaninius šliužus, ir juos siūlysime priskirti prie invazinių rūšių, kurias naikinti turėtų visi“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Laukinės augalijos įstatymas numato, kad Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija nustato ir konkrečius įpareigojimus vandens telkinių, žemės savininkams, naudotojams bei valdytojams dėl atskirų invazinių rūšių naikinimo priemonių, stabdančių jų plitimą,  atsižvelgusi į konkrečios rūšies daromą neigiamą poveikį biologinei įvairovei, žmonių sveikatai, plitimo ypatumus ir į naikinimo priemonių veiksmingumą.

Pasak Lauros Janulaitienės, luzitaninių arionų problema aktuali daugumoje Europos šalių. Mokslininkai yra pasiūlę įvairių kovos būdų, tačiau visapusiškai efektyvaus nėra –  reikia vertinti atskirus atvejus ir taikyti metodų kompleksą, būtina įvertinti ir galimą neigiamą poveikį aplinkai, ypač naudojant cheminius preparatus. Geriausia juos surinkti ir humaniškai neutralizuoti – sušaldyti šaldiklyje, užpilti druska ar negesintomis kalkėmis.

Aplinkos ministerijos iniciatyva 2019 m. Gamtos tyrimų centras pradėjo projektą „Invazinių ir svetimžemių rūšių būklės tyrimai Lietuvoje“. Bus ištirtas luzitaninio ariono paplitimas, sudarytas jo žemėlapis, parengta naikinimo metodika, organizuoti mokymai visuomenei. Aptarus tyrimų rezultatus, bus planuojami kontrolės veiksmai. Projektą numatoma baigti kitais metais.

Savivaldybės, nelaukdamos paraginimų, jau dabar savo iniciatyva gali naikinti invazines  rūšis. Šiam tikslui jos gali panaudoti savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Be to, jos gali Tarybos sprendimais  pasitvirtinti atskiras tvarkas dėl invazinių rūšių kontrolės ir naikinimo savo teritorijoje.

Kai kurios savivaldybės jau yra skyrusios finansavimą naikinti invazinius šliužus. Pavyzdžiui, šiais metais Raseinių r. savivaldybė kartu su Lietuvos entomologų draugija ir Vilniaus universiteto mokslininkais rengia luzitaninio ariono populiacijos gausos reguliavimo planą, kurį sieks įgyvendinti su partneriais ir taip mažinti šio kenkėjo plitimą. Būtina stiprinti ir dekoratyvinių augalų platinimo vietų kontrolę.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite