Tokią mūsų šalies tėvų nuomonę apie vaikų ugdymą atskleidė draudimo bendrovės užsakymu atlikta visuomenės nuomonės apklausa.

Tyrimo duomenimis, 29 proc. Lietuvos tėvų ketina investuoti į užklasinę vaikų veiklą, nes mano, kad mokyklose jie įgyja pakankamai žinių, tačiau stokoja visapusiškos patirties. Tuo tarpu 15 proc. mokyklinio amžiaus vaikus turinčių tėvų planuoja mokėti privatiems mokytojams ir rinktis pamokas už pinigus. 6 proc. apklausos dalyvių mano, kad mūsų šalies mokyklose vaikai negauna nei pakankamai žinių, nei gero išsilavinimo.

„Lietuvoje šeimos vis daugiau dėmesio ir lėšų skiria vaikų ugdymui bei jų ateities karjeros planams. Mūsų šalies tėvai kasmet atsakingai planuoja vaikų mokslą ir vis dažniau renkasi mokamas mokslo įstaigas, korepetitorius bei pasirūpina jų užimtumu po pamokų. Lietuvoje visa šeima dalyvauja atžalos ugdymo ir mokslo procese. Tai – ne tik finansai, bet ir vaiko saugi dienotvarkė, kurią tėvai privalo užtikrinti“, – kalbėjo draudimo bendrovės generalinis direktorius Marius Jundulas.

Pasak M.Jundulo, vykdami į mokyklą, būrelius, treniruotes ar pas korepetitorius, vaikai kiekvieną dieną keliauja iš vienos vietos į kitą. „Artėjant naujiems mokslo metams, turime vaikus išmokyti saugiai pereiti gatvę, nenukrypti nuo kelionės maršruto ir tikslo, pažinti bei mokėti naudotis viešuoju transportu. Jei tėvai patys veža automobiliu savo atžalas, būtina visada vaiką prisegti automobilinėje kėdutėje“, – kalbėjo draudimo bendrovės generalinis direktorius.

Jis atkreipė dėmesį, kad rudenį išauga nelaimingų atsitikimų ir traumų, kurias patiria vaikai, skaičius. „Gatvėje dažniausiai moksleiviai patiria nelaimingus atsitikimus, tuo tarpu traumų daugiausiai pasitaiko kūno kultūros ar technologijų pamokose ir užklasinėje veikloje – treniruotėse, sporto varžybose ar šokių užsiėmimuose. Tėvai, kurių vaikai renkasi padidintos rizikos veiklas arba aktyviai sportuoja, turėtų įvertinti atžalų galimybes ir užtikrinti, kad vaikas bus saugus. Draudimas nuo nelaimingų atsitikimų tokiais atvejais būtų sprendimas, apsaugantis šeimą nuo nenumatytų išlaidų: vaikui patyrus traumą ar kitokią nelaimę tėvams netektų mokėti iš savo kišenės“, – sakė vadovas.

Nors vis daug Lietuvos tėvų ketina investuoti į vaikų lavinimą, atliktas tyrimas parodė, kad 61 proc. šeimų

netaupo ir nėra atidėję pinigų atžalų mokymui. Periodiškai lėšas taupo ir vaikų mokslui jas atideda 25 proc. mokyklinio amžiaus vaikus, 13 proc. – mokslams kaupia biudžetą iš senelių ar kitų giminaičių padovanotų pinigų.

„Pastaraisiais metais Lietuvos miestuose populiarėja privačios mokyklos, todėl tėvų pečius užgula kur kas sunkesnė finansinė našta. Būtina iš anksto suplanuoti ir atsakingai įvertinti finansinius įsipareigojimus ir šeimos biudžeto dalį, kuri kiekvieną mėnesį bus skiriama vaikų lavinimui. Planuojant reiktų nepamiršti atžalų saugumo – skirti lėšas vaikų draudimui nuo nelaimingų atsitikimų“, – patarė M.Jundulas.

Tyrimas parodė, kad net ketvirtadalis tėvų pradeda ateities planus aptarinėti su 8-14 metų vaikais, dar nesulaukusiais paauglystės metų. Na, o didžioji dalis šeimų kalbasi ir tariasi su paaugliais vaikais dėl būsimos profesijos ir studijų – tai rodo, kad tėvai labai aktyviai dalyvauja vaikų ateities planavime. „Lietuvoje net ir studijuoti pradėjęs suaugęs žmogus nelieka be tėvų globos ir finansinės pagalbos“, – sakė generalinis direktorius.

Apklausos duomenimis, 39 proc. Lietuvos gyventojų, turinčių suaugusių vaikų, teikia finansinę pagalbą savo suaugusiems vaikams. Dažniausiai tokią paramą skiria 46–55 metų tėvai, t. y. studentiško amžiau vaikų turintys Lietuvos gyventojai.