Tyrimas: Baltijos jūros valstybės pažeidžia susitarimą dėl taršos

Pasaulis

© Henning Westerkamp | Pixabay

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

177128

Visos devynios Baltijos jūros konvenciją pasirašiusios valstybės pažeidžia tarptautinį susitarimą, skelbiama naujame tyrime.

Prieš 20 metų pasirašytas susitarimas, buvo skirtas sumažinti žemės ūkio taršą jūrinėje aplinkoje, tačiau naujas, žurnale „Ambio“ paskelbtas tyrimas rodo, kad nei viena Baltijos jūros regiono šalis nevykdo savo įsipareigojimų.

Sutartyje kiekvienai pasirašiusiai valstybei buvo įpareigota įgyvendinti 10 mažinimo būdų, įskaitant minimalių mėšlo laikymo pajėgumų padidinimą ir gyvūnų tankumo mažinimą.

Naujame tyrime, tarptautinė mokslininkų komanda analizavo įstatymines pastangas mažinti žemės ūkio taršą kiekvienoje iš devynių valstybių, supančių Baltijos jūrą. Mokslininkai taip pat analizavo nuotėkio ir maistinių medžiagų kiekių duomenis.

Tyrimas parodė, kad nei viena iš konvenciją pasirašiusių šalių nededa pakankamai pastangų, kad sumažintų taršą, dėl ko perteklinis nuotėkis ir maistinių medžiagų kiekiai toliau skatina kenksmingą dumblių augimą ir eutrofikaciją Baltijos jūroje.

Per paskutinį šimtmetį, Baltijos jūra prarado milžiniškus deguonies kiekius, todėl čia atsirado keletas didžiausių pasaulyje negyvų jūrų zonų – teritorijų, kuriose visiškai nėra jūrų gyvybės.

Nors naujasis tyrimas rodo, kad visos devynios valstybės pažeidžia susitarimą, duomenys taip pat rodo, kad prasčiausiai sekasi Lenkijai, Vokietijai ir Rusijai.

Tyrėjai nustatė, kad daugiausia pastangų mažinant žemės ūkio taršą dėjo Švedija ir Estija.

„Nors Konvencijoje nustatytos maistinių medžiagų kiekio, kurį ūkininkai gali naudoti savo pasėliams, lubos, tačiau nei viena šalis jų pilnai neįgyvendina,“ – sakė tyrimo bendraautorius Mikael Skou Andersen.

Dėl kelių taršos mažinimo būdų buvo susitarta su sąlyga, kad Lenkijos ir Baltijos šalių ūkininkai gaus finansinę Europos Sąjungos paramą.

Vis dėlto, mokslininkai nustatė, kad labai nedidelė ekonominės paramos, atkeliaujančios iš vakarų, dalis buvo panaudota finansuojant taršos mažinimo programas.

Tyrėjų teigimu, nacionalinės finansavimo programos, skirtos taršos mažinimui, daugelyje šalių, kurių krantus skalauja Baltijos jūra, yra ribotos arba jų iš vis nėra.

Norėdami paremti Baltijos jūros konvenciją ir paskatinti ją pasirašiusių valstybių veiksmus, mokslininkai teigia, kad gyvybiškai svarbu bus sutelkti pastangas stiprinant tarptautines institucijas ir regiono geopolitinius santykius.

Gismeteo.lt 

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt