Angle down Atgal

Tyrimas atskleidė, kad taikomasis teatras sukelia realius socialinius pokyčius

Šį mėnesį baigėsi daugiau kaip pusę metų Menų agentūros „Artscape“ kartu su Britų taryba ir Goethe‘s institutu vykdytas taikomojo teatro projektas „Namai“. Projektu, pristačiusiu Lietuvoje mažai žinomą taikomojo teatro kryptį, siekta ugdyti vyresnių klasių moksleivių kūrybiškumą bei sąmoningumą ir prisidėti sprendžiant socialines bendruomenių problemas.

Projekto „Namai“ sumanytojai mano, kad „namų“ idėja yra viena svarbiausių šiuolaikinių aktualijų. Kai kuriose Europos šalyse „namai“ tapo nacionalistinės ideologijos ginklu ir šūkiu – tokiu būdu namai virto nebe ramybės ir saugumo, o susipriešinimo simboliu. Ką šiandien namai reiškia Lietuvos jaunimui?

Šį klausimą pirmiausia sau uždavė šeši jauni Lietuvos teatro menininkai, profesionalūs aktoriai, dalyvavę taikomojo teatro seminaruose, kuriuose vedė diplomuota šio teatro specialistė iš Vokietijos Kristina Werner. Režisierė ir kultūros edukatorė Kristina Werner, nebe pirmą kartą dirbanti Lietuvoje, yra projekto „Namai“ mentorė ir meno vadovė. Iš pradžių ji jauną teatro praktikų grupę, kurioje buvo Miglė Remeikaitė, Artiomas Rybakovas, Adelė Šuminskaitė, Marija Lenko, Virginija Kuklytė ir Aidas Jurgaitis, supažindino su bendruomenės teatro teorija ir praktika. Po to įgytas žinias ir įgūdžius jaunieji teatro profesionalai taikė kiekvienas savo gimtajame mieste: jie tris mėnesius dirbo du mokyklos, kurią yra baigę, klase. Pasak projekto vadovės Werner, tai yra pranašumas, „nes tuomet jie nebėra pašaliniai toje bendruomenėje – jie susibendrauja su moksleiviais daug greičiau ir supranta jiems iškylančias problemas asmeniniu lygmeniu“.

Projektas „Namai“ buvo įgyvendintas Vilniaus, Klaipėdos, Radviliškio, Visagino, Šalčininkų ir Juodšilių mokyklose. Kūrybinio darbo rezultatai buvo pristatyti viešai miestų ir miestelių bendruomenėms. Pavyzdžiui, Visagine kelių mėnesių užsiėmimus vainikavo interaktyvus pasivaikščiojimas po miestą. Gidais, režisieriais ir atlikėjais virtę moksleiviai rodė juos sudominusius objektus, pasakojo apie juos, kvietė publiką dalyvauti žaidimuose, o galų gale patys žiūrovai tapo atlikėjais. Taigi paaugliai gavo galimybę pasidalinti savo vizija, kaip galima susijungti su miestu, ir noriai ja pasinaudojo.

Unikali „Namų“ ypatybė buvo ta, kad bene pirmą kartą panašių projektų įgyvendinimo istorijoje buvo profesionaliai vertintas socialinis veiklų poveikis. Tyrimui, kurio tikslas buvo nustatyti galimą įtaką ir ilgalaikį poveikį projekto dalyvių žinioms, požiūriams ir elgesiui, vadovavo komunikacijos specialistė dr. Renata Matkevičienė. Projekte dalyvavusiems moksleiviams buvo užduoti klausimai apie tai, kas jiems svarbu, ką jie išskirtų kaip reikšmingiausius gyvenimo įvykius, kaip jie suvokia pasaulį ir kaip vertina savo galimybes prisidėti prie teigiamų pokyčių. Šie klausimai buvo užduoti projekto dalyviams prieš ir pasibaigus projekto veikloms. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad projekto pabaigoje jo dalyviai tapo drąsesni, atviresni ir sąmoningesni, lengviau bendravo tarpusavyje ir pradėjo labiau vertinti santykius. O kaip svarbiausią projekto rezultatą Renata Matkevičienė įvardino išaugusį projekto dalyvių pasitikėjimą savimi ir tikėjimą kiekvieno žmogaus galia keisti pasaulį.

Mintimis apie projektą pasidalino Britų tarybos Lietuvoje direktorius dr. Artūras Vasiliauskas: “Tikiuosi, kad ši iniciatyva suteikė moksleiviams iš įvairių Lietuvos rajonų galimybę pažvelgti į savo bendruomenę ir gyvenimą joje iš šalies. Padedami menininkų, kurie taip pat yra tų bendruomenių dalis, moksleiviai turėjo unikalią galimybę ugdyti savo kūrybiškumą, bendradarbiavimo įgūdžius ir kritinį mąstymą”.

Projektą „Namai“, kurį remia Lietuvos kultūros taryba ir Klaipėdos savivaldybė, numatoma tęsti ir kitais metais, plečiant bendradarbiavimą su įvairiomis Lietuvos mokyklomis ir vietos bendruomenėmis.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite