REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2021 m. Balandžio 23 d. 06:30

Tyrimas: atėjus pensiniam amžiui, lietuviai planuoja toliau dirbti

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt


172593

Atėjus pensiniam amžiui, lietuviai planuoja toliau dirbti ir atlyginimą laiko pagrindiniu pajamų šaltiniu senatvėje, rodo 2020 metų pabaigoje bendrovės „SEB Life and Pension Baltic SE“ šeštą kartą atliktas pasiruošimo pensijai tyrimas.

Toliau būsimų pajamų sąraše rikiuojasi valstybinė senatvės pensija ir antros pakopos pensijų fonduose sukauptos lėšos.

Tuo metu latviai tikisi gyventi pirmiausia iš valstybinės senatvės pensijos, antros pensijų pakopos lėšų ir asmeniškai sukauptų lėšų. Estai į pirmą vietą iškelia asmenines santaupas (trečiosios pakopos pensija, investicinis gyvybės draudimas, indėliai, investicijos ir kt.), kiti šaltiniai – antra pensijų pakopa ir valstybinė senatvės pensija.

„Duomenys rodo, kad šiuo metu daugiau vyresnių negu 65 metai asmenų dirba Estijoje (12,9 proc.) negu Lietuvoje (11,1 proc.) ar Latvijoje (10,9 proc.). Žvelgdami į Lietuvos statistiką, matome, kad, sulaukę pensinio amžiaus, dalis gyventojų dar keletą metų išlieka aktyvūs darbo rinkoje – 65–69 metų amžiaus grupėje dirba 24 proc. senjorų, tačiau vyresnių dirbančiųjų skaičius smarkiai sumažėja“, – pranešime teigia „SEB Life and Pension Baltic SE“ Lietuvos filialo vadovė Iveta Pigagienė.

Pasak jos, į tokius tyrimo duomenis galima žvelgti dvejopai: viena vertus, Lietuvos žmonės, galvodami apie ateitį, į pirmą vietą iškelia asmenines pastangas, tiki, kad viskas yra jų pačių rankose, ir sąmoningai renkasi finansinę gerovę susikurti toliau dirbdami net ir sulaukę pensinio amžiaus, tačiau labiau tikėtina, kad tyrimo rezultatai rodo ne pozityvų lietuvių veržlumą, bet įsitikinimą, kad, norint išgyventi, teks dirbti iki gilios senatvės, alternatyvių galimybių, kaip užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje, daugelis nemato.

ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA