Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Tyrimas: alytiškiai myli lietuvių kalbą ir mielai skaito knygas
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2021 m. Vasario 5 d. 13:45

Tyrimas: alytiškiai myli lietuvių kalbą ir mielai skaito knygas

Alytus

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


164188

Alytaus apskrities gyventojai ypatingai myli lietuvių kalbą  ir yra labiausiai skaitantys knygas, o didžiausi scenos gerbėjai gyvena Šiauliuose ir Kaune – tai atskleidė  Lietuvos kultūros tarybos atliktas Lietuvos gyventojų dalyvavimo kultūroje pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas.

Į kultūrines veiklas per metus iki 2020 m karantino įsitraukė netoli pusės Lietuvos gyventojų nuo 15 metų. Pastebėtina, kad moterys, asmenys, įgiję aukštąjį išsilavinimą, biurų darbuotojai, gyventojai, susiję su kultūros sritimi, gaunantys aukštas pajamas asmenys dažniau vartoja įvairių kultūros sričių produktus.  Tarp amžiaus grupių labiausiai išsiskiria bibliotekų sritis, jų paslaugomis dažniausiai naudojasi jauni 15–29 m. gyventojai (tikėtina, mokslo tikslais).

2020 m.  daugiau gyventojų įsitraukė į vizualiųjų menų, kultūros paveldo, knygų ir spaudos (pvz., kūrė literatūrą, rašė tinklaraštyje), bibliotekų (socialinę, savanorišką) veiklą, filmų ir videomenų veiklas. Dalyvavimas scenos menuose ir interneto veiklose (pvz., tinklalapio ar žaidimo kūrimas) išliko panašus.

2020 m. matomas žymus socialiai dalyvavusių ar savanoriavusių kultūrinėse veiklose gyventojų dalies prieaugis (nuo 10  iki 21 proc). Atskirose kultūros srityse socialinis gyventojų įsitraukimas taip pat reikšmingai augo. Socialiai į kultūrines veiklas palyginti gerokai dažniau įsitraukia 15–29 amžiaus jaunimas bei susiję su kultūros sektoriumi, taip pat turintys aukštąjį išsilavinimą, dirbantys biure, besimokantys, gaunantys aukštas pajamas. Alytiškiai dažniau socialiai įsitraukė vizualiųjų menų ir amatų veiklas (24 proc.).

Praktiškai visi gyventojai vartoja kultūros produktus. Daugiausia – filmų ir videomenų, knygų ir spaudos, scenos menų srityse. Kultūros paveldo ir filmų bei videomenų sričių vartojimas augo, o kitų paslaugų – išliko panašaus lygio.

Pasitenkinimo kultūros paslaugų prieinamumu rodiklis tarp miestų yra statistiškai reikšmingai aukštesnis Vilniuje (73 %) ir Šiauliuose (80 %), o reikšmingai žemesnis Klaipėdoje (55 %). Apskrityse pastebėtina, kad pasitenkinimas prieinamumu statistiškai reikšmingai aukštesnis Alytaus (75 %) ir Marijampolės apskrityse (76 %), o statistiškai reikšmingai žemesnis Telšių ir Kauno (neskaitant Kauno miesto) apskrityse (atitinkamai 58 % ir 63 %). 

Kultūros paveldą dažniausiai gyvai arba virtualiai lanko arba žiūri, klausosi šios srities programų kauniečiai, alytiškiai ir Alytaus apskrities gyventojai, Klaipėdos apskrities gyventojai (85 % – 90 % vartojusiųjų šios srities produkciją lyginant su 79 % visų gyventojų).  

Pagrindinės kliūtys, trukdančios įsilieti į kultūrinį gyvenimą, išlieka tos pačios kaip ir ankstesniais laikotarpiais: laiko ir intereso stoka bei kaina. Geografinis prieinamumas  - jį kaip dar vieną kliūtį įsilieti į kultūrinį gyvenimą ypač dažnai minėjo Alytaus (39 %), Šiaulių (33 %), Panevėžio (31 %) apskričių, neskaitant apskričių centrų, gyventojai – kone dvigubai dažniau nei visi gyventojai bendrai (18 %).

Parengta pagal Kultūros tarybos informaciją



REDAKCIJA REKOMENDUOJA