Angle down Atgal

Tyrimas: alkoholį gausiai vartojančiųjų skaičius nesikeičia penktus metus, padaugėjo moterų

Penktą kartą Vilniaus universiteto mokslininkų atliktas alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje tyrimas parodė, kad problemų dėl perteklinio alkoholio vartojimo turinčių žmonių dalis išlieka stabili. Didžiausia problema – kad girtaujantys asmenys, kurie yra rizikingiausioje grupėje, nėra pakankamai informuoti ir retai kreipiasi bei sulaukia pagalbos, susijusios su alkoholio vartojimu. Dauguma respondentų nemano, kad alkoholio vartojimą ribojanti politika daro poveikį jų sprendimams dėl alkoholio vartojimo įpročių.

Pasak tyrimą užsakiusios Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidento Andriaus Romanovskio, verslo ir mokslo bendradarbiavimas yra labai svarbus, norint pasiekti rezultatų. Tyrime nagrinėjami vartojimo įpročiai, aplinka, vartotojų elgsenos pokyčiai, taip pat faktiniai, ne apklausų, duomenys, analizuojantys atskirų alkoholinių gėrimų kainos ir pardavimo formavimąsi.

„Jau penktus metus Vilniaus universiteto mokslininkai analizuoja alkoholio vartojimo įpročių Lietuvoje, todėl galime matyti ilgalaikius rezultatus ir tendencijas. Analizė parodė, kad alkoholį gausiai vartojančiųjų skaičius išlieka stabilus, o pagalbos kovojant su priklausomybėmis jie nesulaukia arba nežino, kaip ją galėtų gauti“, – sako LVK prezidentas.

Anot A. Romanovskio, verslui yra svarbu įvairiais kampais suprasti esamą situaciją, o moksliniai tyrimai tai puikiai atskleidžia. Pavyzdžiui, akivaizdu, kad 2020 metais buvęs karantinas turėjo įtakos žmonių sprendimams ir parodė opiausias mūsų šalies problemas alkoholio vartojimo įpročių klausimais.

„Privalome kalbėti ir nepatogiomis temomis tam, kad galėtume spręsti socialines, ekonomines problemas. Mokslininkų darbo dėka gauname duomenimis pagrįstus argumentus, kuriais norime pasidalinti su visuomene.

Štai pernai dėl karantino buvo uždarytos sienos, taigi reikšmingai sumažėjo įvežamo alkoholio kiekiai iš kaimyninių valstybių. Tačiau atsinaujinus judėjimui tarp valstybių skaičiai vėl augs, taigi vėl prarasime dalį pajamų į šalies biudžetą, kuriuos galėtume skirti ilgalaikėms alkoholio problemoms spręsti. Akivaizdu, kad tik draudimai negali duoti ilgalaikių teigiamų rezultatų šiuo klausimu“, – teigia Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas A. Romanovskis.

Girtaujančių ir reguliariai geriančių grupių dalis per penkerius metus iš esmės nesikeitė

Atliktame tyrime, siekiant informacijos tikslumo, vartojimo dažnumas buvo vertinamas užduodant klausimus apie vartojimą per pastaruosius 12 mėnesių, o analizuojant suvartoto alkoholio kiekius, klausimai buvo formuluojami apie išgerto alkoholio kiekius per pastarąją savaitę prieš apklausą. Taip pat išskirtos keturios vartotojų grupės: girtaujantys, reguliariai vartojantys, progomis vartojantys alkoholį bei negėrusieji per pastaruosius 12 mėnesių.

„Tyrimas rodo, kad girtaujančiųjų grupė, t.y. žmonės, kurie dažnai ir gausiai vartoja alkoholį (geria kasdien arba 2-4 kartus per savaitę ir daugiau kaip 8 standartinių alkoholio vienetų), išgeriamo grynojo alkoholio kiekiai mažėjo, tačiau girtaujančių dalis per penkerius metus nepakito ir sudaro 5 proc. tarp visų respondentų.

Visgi 2020 metais šioje grupėje matomas aiškus vyrų ir moterų santykio pokytis: 2016-2019 metų laikotarpiu apie 90 proc. girtaujančiųjų sudarė vyrai, o 2020 metais moterų dalis šioje kategorijoje padidėjo iki 19 proc. Tikėtina, kad pandemija tam turėjo įtakos“, – duomenis komentuoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto doc. dr. Vita Karpuškienė.

Mokslininkė teigia, kad girtaujančių grupėje dominuoja vyresnio amžiaus respondentai – daugiau nei pusė visų šios grupės apklaustųjų yra vyresni nei 50 metų žmonės. Tačiau 2020 metais girtaujančių kategorijoje 15 proc. padidėjo aktyvaus darbingo (30-49 metų) amžiaus respondentų dalis, bei ženkliai sumažėjo jaunimo iki 30 metų dalis. Tikėtina, kad karantino metu įvesti bendravimo ribojimai ir nuotolinis mokymas, darbas, sumažino progų skaičių jaunimo susitikimams“, – sako doc. dr. V. Karpuškienė.

Mokslininkė taip pat atkreipia dėmesį, kad girtaujančiųjų ir reguliariai geriančiųjų grupių apklaustieji iki pandemijos grynojo alkoholio suvartojo mažiau, tačiau jų dalis per penkerius metus iš esmės nesikeitė.

Trūksta informuotumo apie galimą pagalbą

Doc. dr. V. Karpuškienė pažymi, kad siekiant mažinti alkoholio vartojimą, labai svarbi yra institucinė ar savanoriška medicininė ar psichologinė pagalba žmonėms, turintiems problemų dėl alkoholio vartojimo.

„Pagalba gali būti suteikiama tik tada, jei žmonės žinos, kad gali sulaukti pagalbos ir kur kreiptis, todėl tyrimo metu buvo užduodami klausimai informacijos pasiekiamumo tema. Visgi skaičiai nėra džiuginantys – turinčių pakankamai informacijos respondentų dalis per trejus metus sumažėjo nuo 34 proc. iki 28 proc.

Taip pat išskirčiau vieną, esminę, girtaujančių asmenų, kategoriją – joje per trejus metus turinčių pakankamai informacijos sumažėjo nuo 30 proc. iki 23 proc. Todėl tikslinga būtų sutelkti alkoholio mažinimo politikos priemones ir resursus į kuo plačiau apimančią destigmatizuotą pagalbą girtaujantiems ir jų artimiesiems“, – sako V.Karpuškienė.

Anot jos, pakankamos informacijos nebuvimas galimai glaudžiai susijęs su tuo, kad bandžiusių nustoti vartoti alkoholį respondentų yra vos 11 proc. ir ši dalis išlieka stabili nuo pat tyrimo pradžios prieš penkerius metus.

„Palyginus alkoholio vartojimo ribojančių priemonių palaikymo rodiklius ir realius elgesio pokyčius, galima daryti išvadą, kad, nepaisant teigiamų nuostatų dėl politikų priimtų priemonių, didelei daliai respondentų jos nėra stiprus motyvas keisti vartojimo įpročius“, – teigia V.Karpuškienė.

Nelegalaus alkoholio mastai

Tyrimas parodė aiškią tendenciją nelegalaus alkoholio klausimu – girtaujančių asmenų grupėje 2019 metais 15 proc. respondentų teigė, kad nelegalaus alkoholio yra perkama daugiau, o toje pačioje grupėje 2020 metais jau 33 proc. respondentų teigė, kad dabar nelegalaus alkoholio yra perkama daugiau. Būtent ši respondentų grupė ir yra pagrindiniai nelegalaus alkoholio vartotojai, todėl jų, nors ir subjektyviai įvertinti, nelegalaus alkoholio vartojimo mastai geriausiai atskleidžia pokyčius šioje kategorijoje.

„Šiuos apklausos būdu gautus duomenis patvirtina ir muitinės kriminalinės tarnybos veiklos rezultatai. Šios tarnybos pareigūnai šių metų kovo mėnesį pranešė, jog, lyginant 2019 ir 2020 metų įvežamo nelegalaus alkoholio mastus, praėjusiais metais jie augo šešeriopai – 2019 metais buvo sulaikyta 2,5 tonų, o 2020 metais jau 14,5 tonų nelegalaus alkoholio. Tai yra milžiniškas skaičius per vienerius metus ir didelis nuostolis Lietuvos verslui bei valstybės biudžetui“, – sako Vilniaus universiteto mokslininkas dr. Algirdas Bartkus.

Akcizų didinimas vis dar vertinamas neigiamai, būtina bendraeuropinė praktika

Tyrimas parodė ir dar vieną tendenciją – akcizo didinimą visuomenė ir toliau vertina neigiamai.

„33 proc. respondentų akcizų didinimą alkoholiniams gėrimams vertina neigiamai. Teigiamai šią priemonę vertinančių asmenų visais apklausos metais buvo mažiau nei neigiamai vertinančių. Viena iš priežasčių yra ta, kad alkoholiniai gėrimai Lietuvoje yra labiausiai apmokestinami regione. Pavyzdžiui, akcizai vynui Lietuvoje yra daugiau nei 4 kartus didesni lyginant su Lenkijoje esančiais akcizais bei 1,5 karto didesni nei Latvijoje. Lyginant su Lenkija, akcizai spiritiniams gėrimams ir alui Lietuvoje taip pat yra 1,5 karto didesni.

Kita priežastis yra ta, kad visuomenė linkusi palankiau vertinti ne finansines priemones ir mažiau palankiai finansinius bei laiko nuostolius atnešančias priemones, tokias, kaip akcizai ar pardavimo laiko ribojimas“, – teigia A. Bartkus.

„Lyginant pardavimus, tenkančius vienam, teisę alkoholinius gėrimus vartoti turinčiam asmeniui, iki alkoholio ribojimo priemonių įvedimo ir po jų, stebimas: ne itin didelis ramaus ir putojančio vyno pardavimų prieaugis, lengvo ramaus vyno rinkos patrigubėjimas, lengvo putojančio vyno rinkos susitraukimas per pusę, toliau besitęsiantis alkoholinio alaus rinkos smukimas ir stabilumas spiritinių gėrimų pardavimuose.

Aukštesni akcizai, kuriais buvo siekiama sumažinti alkoholio pardavimus, nulėmė nebent tik lengvo putojančio vyno rinkos traukimąsi. Pagrindiniu veiksniu, lemiančiu nedidelį suminį alkoholio pardavimų sumažėjimą, reikėtų laikyti tiktai amžiaus ribojimą, tad suteikus galimybę vartoti alkoholinius gėrimus tik nuo 20 metų, alkoholinių gėrimų pardavimai proporcingai susitraukia. Visų kitų amžiaus kategorijų asmenų vartojimas išlieka toks pat, vis didesnes pirmenybes suteikiant vynui ir šiek tiek mažesnes – alkoholiniam alui“, – teigia dr. Algirdas Bartkus.

Šio tyrimo metu Algirdas Bartkus analizavo vyno, alaus ir spiritinių gėrimų pardavimų ir kainų priklausomybes.

„Atskirų alkoholinių prekių segmentų analizė atskleidžia, kad priimtos priemonės neturėjo didelio poveikio vienam asmeniui tenkantiems pardavimams. Pagrindinė priežastis yra konkurencija tarp gamintojų ir importuotojų bei vartotojų pirmenybių pasikeitimas, kuris vyksta po akcizų pakėlimo, kai aukštesnės kainos gaminiai yra keičiami žemesnės kainos produktais“, – sako dr. A. Bartkus.

„Žvelgiant į tyrimo išvadas apie pardavimų ir kainų formavimąsi ir vertinant alkoholinių gėrimų apmokestinimo politikos Lietuvoje perspektyvumą, galima sakyti, kad dėl rinkose egzistuojančios konkurencijos, vartotojų pirmenybių pasikeitimų, brangesnius gėrimus keičiant pigesniais, šios rinkos yra linkę atsistatyti, net ir po nemenkų sukrėtimų, todėl alkoholinių gėrimų apmokestinimas akcizais duos nuolatines ir ilgalaikes pajamas į šalies biudžetą.

Nepaisant to, visgi kyla klausimas, jei yra galimybė nuolat didinti akcizus, ar išties taip ir reikia daryti? Stebint didėjantį alkoholio atsivežimą iš užsienio, taip pat įvežamo nelegalaus alkoholio kiekius matome, kad Lietuvai būtina susikurti objektyviais kriterijais, bendraeuropine akcizų politikos praktika paremtas akcizų politikos taisykles“, – teigia A. Bartkus.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite