Angle down Atgal

Tyčinė avarija. Ką daryti pirmiausia?

Lietuvoje aktuali surežisuotų avarijų problema. Kasmet nesąžiningi vairuotojai tyčia sukelia eismo įvykį, trokšdami pasipelnyti iš draudimo bendrovės ar kito vairuotojo. Pareigūnai įspėja, kad sukčiai prasimano įvairiausių nelegalių būdų, norėdami dar labiau padidinti draudimo išmoką.

Tyčinės avarijos neretai išaiškėja, gilinantis į avarijos aplinkybes. Kai nekviečiami policijos pareigūnai, o deklaracija būna užpildyta, gilinantis į detales, ir išlenda sukčių ausys.

Dažniausiai deklaracijoje nubraižyta schema ir avarijos dalyvių liudijimai nesutampa su ekspertų išvadomis, kuriose aprašytas automobilių apgadinimas. Ir tik teismas tuomet ištiria byloje esančius įrodymus ir įvertina, kad apgadinto automobilio savininkas negali įrodyti aplinkybių, kuriomis grindžia reikalavimą. Taip pat nebūna paneigti draudimo bendrovės teiginiai, kad eismo įvykis negali būti laikomas draudžiamuoju, todėl atsisakoma mokėti draudimo išmoką.

Inscenizuotos avarijos policijai yra puikiai žinomos. Tokie incidentai būna suplanuoti, sutarus su kitu vairuotoju, arba išprovokuoti su atsitiktiniu eismo dalyviu.

Ypač dažnai tokios avarijos įvyksta didelėse miestų arba atokiose užmiesčių žiedinėse sankryžose, kelių sankirtose. O tokias avarijas sukelia vairuotojai, važinėjantys nebūtinai prastais automobiliais, bet ir prabangiais.

Lietuvoje jau žinomi ir „etatiniai“ inscenizuotų eismo įvykių sukėlėjai. Net būna, kad į eismo įvykį įtarimų sukėlę asmenys patenka vis su tuo pačiu automobiliu.

Pareigūnai pataria, kad jei tik kyla įtarimų, kad avarija gali būti sukelta specialiai, būtina kviesti policiją. Jokiais būdais negalima leistis į kalbas, bandant susitarti be policijos, ir duoti pinigų nukentėjusiajam.

Vairuotojai taip pat neturėtų prisiimti atsakomybės, pildydami draudimo deklaraciją, jeigu abejoja savo kalte arba mato, kad kitas eismo dalyvis išprovokavo incidentą. Kitu atveju toks asmuo gali netekti pinigų arba tapti eismo įvykio kaltininku.

Todėl, patekus į eismo įvykį, visuomet išmaniuoju telefonu reikėtų pasidaryti avarijoje nukentėjusių automobilių nuotraukų iš visų pusių. Jei nesutariama dėl avarijos aplinkybių, deklaracijoje derėtų nubraižyti eismo įvykio schemą bei surinkti kuo daugiau įrodymų, apklausiant ir liudininkus, jei tokių yra. Deklaracijoje parašu patvirtinus, kad sutinkama su įvykio aplinkybėmis, vis dėlto nepatartina pasirašyti, kad sutinkate su pačiu kaltės faktu.

„Etaplius“ infromacija

Komentuoja BTA specialistas: "Sukčiaujančių vairuotojų išmonė: dingsta net eismo ženklai"

Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis sako, kad dažniausiai vairuotojai klastoja eismo įvykio deklaracijas:

– Tyčinių avarijų, kuomet pasinaudojama avarinėmis situacijomis, mažėja. Didžioji dalis tokių avarijų įvykdavo Vilniuje – 80–90 proc. žieduose. Dabar eismo organizavimas sostinės žieduose pasikeitęs – sukčiams tapo gerokai sudėtingiau. Kituose miestuose tokio tipo tyčinių avarijų taip pat pasitaiko. Dažniausiai jos įvyksta painesnėse sankryžose arba ten, kur neseniai pasikeitė eismas. Netgi esame turėję atvejį, kai, prieš įvykstant avarijai, neaiškiomis aplinkybėmis iš sankryžos dingo ženklai.

Kur kas dažniau vairuotojai klastoja eismo įvykio deklaraciją, kai paaiškėja, kad kaltininkas neturi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo. Vieniems pagailsta kaltininko, kiti išsigąsta, kad, kaltininkui neturint draudimo, jie patys negaus išmokos. Tuomet vienokiu ar kitokiu būdu yra sutariama eismo deklaraciją užpildyti po to, kai kaltininkas skubiai apsidraus. Nurodoma melaginga eismo įvykio data, laikas. Toks poelgis yra nusikaltimas – už dokumentų klastojimą gresia baudžiamoji atsakomybė. Surinkę pakankamai įrodymų, mes tokias bylas atiduodame policijos pareigūnams, o jie labai noriai jų imasi. Maža to, nukentėjusiajam draudimo bendrovė nebemoka draudimo išmokos. Jam lieka arba gražiuoju tartis su kaltininku, kad šis atlygintų žalą, arba kreiptis į teismą. Teisminiai procesai šiuo atveju užtrunka ilgai – metus, pusantrų. Be to, ne visi teisėjai palankiai žiūri į nusikaltimo bendrininkais tapusius vairuotojus.

Noriu pabrėžti, kad net ir tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas yra neapsidraudęs, nukentėjusiajam žalos atlyginimo tvarka niekuo nesiskiria.

www.bta.lt

Reklama

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite