REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Sveikata2019 m. Balandžio 13 d. 14:22

Tuberkuliozė juokų nemėgsta

Šiauliai

Įspėjimas. Tuberkulioze sergama daugelyje pasaulio šalių, tad keliaujant vertėtų vengti artimų kontaktų perpildytose, uždarose patalpose. (Semevent nuotr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt


79529

Tuberkuliozės problema Lietuvoje išlieka vis dar labai aktuali. Vienas didžiausių iššūkių kovoje su šia liga – augantis tuberkuliozės bakterijų atsparumas vaistams. Taip nutinka nedrausmingiems pacientams, netinkamai vartojant vaistus, arba nutraukusiems gydymą anksčiau laiko.

Spėjimai apie vampyrus ir ligos paveldimumą nepasitvirtino

Prieš aptinkant tuberkuliozę sukeliančias bakterijas, buvo manoma, kad liga yra paveldima. XIX a. pradžioje, įvykus tuberkuliozės protrūkiui, kilo „vampyrų panika“. Kadangi, nuo tuberkuliozės mirus vienam šeimos nariui, po kiek laiko suprastėdavo kitų sveikata, kilo įtarimų, kad pirmasis šeimos narys, miręs nuo tuberkuliozės, grįždavo kaip vampyras užkrėsti likusiųjų. Norėdami sustabdyti vadinamuosius vampyrus, gyventojai iškasdavo įtariamųjų lavonus, kad atliktų ritualą.

Kad žmonės sirgo tuberkulioze, buvo atsekta Atlit Yam mieste, kuris dabar yra po Viduržemio jūra, prie Izraelio krantų. Ten archeologai rado tuberkulioze sirgusių motinos ir vaiko, kartu palaidotų, palaikus. 1600–1800 metais Europoje tuberkuliozė sukėlė 25 proc. visų mirčių. Ilgą laiką tuberkuliozė buvo vadinama „baltu maru“ dėl pacientų blyškumo. 1834 metais Johannas Schonleinas sukūrė terminą „tuberkuliozė“.

1882 metais kovo 24 dieną Robertas Kochas pranešė savo atradimą apie tuberkuliozės bakterijas Berlyno fiziologijos draugijos konferencijoje. Bakterijų atradimas padėjo suprasti, kad tuberkuliozė yra infekcinė, o ne paveldima liga, o svarbiausia – buvo imtasi priemonių, siekiant kontroliuoti šią mirtiną ligą.

Šiandien žinome, kad tuberkuliozė yra užkrečiama liga, kuri plinta per orą, sergančiam tuberkulioze žmogui kosint, čiaudint, kalbant, dainuojant. Bakterijos ore gali tvyroti net keletą valandų, priklausomai nuo aplinkos, tad jeigu jūs praleidžiate daug laiko su sergančiuoju – esate jo artimas žmogus, draugas ar bendradarbis, būtinai pasitikrinkite, ar nesate užsikrėtęs vadinamąja latentine tuberkuliozės infekcija.

Žmonės, turintys latentinę tuberkuliozės infekciją, savo kūnuose turi tuberkuliozės ligos simptomų, bet negali platinti mikrobų kitiems, tačiau ateityje jiems gali išsivystyti tuberkuliozė. Gydytojo konsultacija tokiu atveju būtina. Neretai priimamas sprendimas, kad gydyti latentinę tuberkuliozės infekciją reikia tam, kad nužudytumėte slypinčias tuberkuliozės bakterijas ir ateityje išvengtumėte ligos progresavimo.

Atėjo laikas keisti požiūrį

Kai kuriems žmonėms tuberkuliozės infekcijos atsiradimo tikimybė yra didesnė nei kitiems. Paprastai asmenys, kuriems kyla didelė rizika susirgti tuberkulioze, skirstomi į dvi kategorijas: neseniai užsikrėtę tuberkuliozės bakterijomis bei turintys sveikatos sutrikimų, kurie silpnina imuninę sistemą, asmenys. Kūdikiams ir mažiems vaikams dažnai būdinga silpna imuninė sistema. Riziką susirgti tuberkulioze padidina sunkios inkstų ligos, cukrinis diabetas, ŽIV infekcija, organų transplantacijos, galvos ir kaklo vėžys ir kt.

Išskirtinių, tik tuberkuliozei būdingų simptomų nėra. Sergant šia liga, galite jausti silpnumą, padidėjusį prakaitavimą nakties metu, mažėjantį kūno svorį, karščiavimą arba šaltkrėtį, pablogėjusį apetitą, svorio kritimą. Gali varginti kosulys, kartais pasirodantis net su krauju, krūtinės skausmas. Įprastai tuberkuliozė pažeidžia plaučius, tačiau ji gali pažeisti ir kitas kūno dalis, pavyzdžiui, stuburą, inkstus, smegenis. Ligos simptomai kitose kūno vietose priklauso nuo paveiktos lokalizacijos. Žmonės, turintys latentinę tuberkuliozės infekciją, nejaučia jokių simptomų.

Negydomas žmogus ne tik platina ligą, bet ir rizikuoja savo paties gyvybe – liga juokų nepripažįsta, tad dvejonių – gydytis ar dar palaukti – būti negali.

Paspaudus ranką – neužsikrėsi

Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos vadovas, gydytojas pulmonologas Algirdas Gauronskis sako vis dar pastebintis visuomenės negatyvų požiūrį į sergantįjį tuberkulioze. Sveikinantis tiesdami ranką sergančiajam, dalijantis maistu ir gėrimais, bučiuodamiesi, liesdami jo patalynę, ar paskolinę jam knygą, liga neužsikrėsite.

Yra du testai, kurie gali padėti nustatyti tuberkuliozės infekciją: odos testas ir kraujo tyrimas. Mantoux tuberkulino odos tyrimas atliekamas, į odą apatinėje rankos dalyje įšvirkščiant nedidelį kiekį skysčio, vadinamojo tuberkulino. Po poros parų įvertinama reakcija ant atlikto odos mėginio.

Kraujo tyrimas taip pat padeda nustatyti žmogaus imuninės sistemos reakciją į tuberkuliozę sukeliančius mikrobus. Teigiamas tuberkuliozės testas tik rodo, kad žmogus buvo užsikrėtęs tuberkuliozės bakterijomis, tačiau nenurodo, ar išties sergama šia liga. Dėl to būtina atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą ir skreplių mėginį.

Tuberkuliozės gydymas ganėtinai ilgas. Vartojant tik kelis vaistus, liga gali būti gydoma nuo pusės iki metų laiko. Atspari vaistams tuberkuliozės forma gydoma kur kas ilgiau. Labai svarbu nenutraukti gydymo. Jeigu vaistai nustojami vartoti per anksti arba gydymo metu netinkamai vartojami, mikrobai gali tapti atsparūs vaistams. Tolimesnis gydymas tokiu atveju būna ne tik brangesnis, bet ir kur kas sudėtingesnis.

Įvairiose šalyse atlikti tyrimai, kai dar nebuvo skiriamas šiuolaikinis gydymas, parodė, kad nuo negydomos tuberkuliozės per vienus metus nuo diagnozės miršta apie trečdalis ligonių, o per penkerius metus – apie pusę ligonių. Maždaug 60 proc. likusių gyvų ligonių įvyksta savaiminė tuberkuliozės remisija, o 40 proc. liga tampa lėtinė.

Liga turi polinkį atsinaujinti. Dažniausiai tai pasireiškia 6–12 mėnesių nuo gydymo kurso pabaigos, todėl pacientą toliau būtina reguliariai stebėti – atlikti krūtinės ląstos rentgenografiją, pagal poreikį ir kitus tyrimus – pirmaisiais metais bent du kartus per metus, vėliau pakanka vieno karto.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA