Angle down Atgal

Trys pa­vo­jai, ty­kan­tys neat­sar­gių so­di­ninkų

So­di­nin­kystės ar dar­ži­nin­kystės dar­bai ga­li baig­tis ir ne­ma­lo­nu­mais. Pas­ta­ruo­ju me­tu maž­daug ket­vir­ta­da­liu vais­tinė­se pa­didė­jo prie­mo­nių smul­kiems su­žei­di­mams ar trau­moms gy­dy­ti par­da­vi­mas.

Traumos

Į vaistines užsukantys žmonės dažniausiai apsirūpina susižeidus praverčiančiais pleistrais, antiseptiniais purškalais, tepalais nuo skausmo, priemonėmis nuo nubrozdinimų ar nudegimų.

Neatsargiai darbuojantis sode ar darže, bene dažniausiai nutinkančios bėdos yra įvairios traumos. Daugiausia skaičiuojama galūnių patempimų, lūžių, išnirimų ir įvairių čiurnos traumų atvejų.

Kasmet sulaukiama pranešimų apie elektriniais arba aštriais sodo įrankiais sužalotas galūnes. Sodo žirklėmis sužeidžiami pirštai, kirviais – kojos ar rankos. Dažniausiai atsiperkama išgąsčiu ir smulkiomis žaizdomis, tačiau pasitaiko ir skaudžių atvejų, kai galūnes tenka amputuoti, ypač neatsargiai naudojant elektrinius pjūklus arba kampinius šlifuoklius.

Pasitaiko traumų, krentant iš didesnio aukščio, pvz., genint medžius ar dažant pastatų sienas. Tokiu atveju dažniausiai patiriami sumušimai, rečiau – rankų ar kojų lūžiai bei smegenų sukrėtimai.

Nudegimai

Darbai sode daugeliui neatsiejami nuo sausos žolės, nupjautų šakų, kitų žaliųjų atliekų deginimo, tačiau neretai neatsakingas žaliųjų atliekų deginimas virsta gaisru. Todėl patariama deginamų žaliųjų atliekų nepalikti be priežiūros, o baigus deginti, ugniavietę užpilti vandeniu ar smėliu.

Deginant žaliąsias atliekas, dūmų pavidalu išsiskiria nuodingų produktų: anglies monoksido, liaudiškai vadinamo smalkėmis, suodžių, kitų nuodingų junginių. Įkvėpus dūmų, gali atsirasti ne tik trumpalaikių nemalonių pojūčių, bet ir iškyla pavojus apsinuodyti ar prarasti sąmonę. Neatsargus atliekų deginimas gali baigtis odos nudegimais.

Nudegintą vietą reikia šaldyti, nustačius, ar nudegimas nežymus, ar didelis. Galima naudoti vandenį arba ledukus, juos būtinai įvyniojus į švarų tvarstį, kad dar labiau nepakenktume odai. Po to pažeistą vietą reikia apdengti steriliu tvarsčiu, prieš tai ją papurškus nudegimams mažinti skirtomis putomis. Pirmąsias 24 val. negalima naudoti aliejinių ar riebių tepalų. Nestipriai nudegintai odai raminti tinka ir kremai, skirti po saulės nudegimų.

Namuose gydyti galima tik lengvus ir nedidelius nudegimus: jei oda parausta, išsausėja, atsiranda skysčio pripildytų pūslių, o nudegintas plotas ne didesnis už delną. Jei pažeidimai rimtesni (sprogusios pūslės, pabalusi ar net pajuodusi oda), pakyla kūno temperatūra ir jaučiamas šaltkrėtis, būtina kreiptis į medikus. Tai daryti reikėtų ir tuo atveju, jei nudeginta veido ir galvos sritis.

Lauke deginti augalus leidžiama tik sukrautus į krūvas ir ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Deginti draudžiama miške, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 m nuo jų, taip pat miestuose ir miesteliuose. Už šių reikalavimų nesilaikymą gali būti skirta 30–230 Eur bauda.

Pavojingos ligos

Šiemet gerokai suaktyvėjusios pavojingas ligas sukeliančios erkės. Per pirmus tris šių metų mėnesius, palyginti su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, susirgimų Laimo liga padaugėjo beveik du kartus, nustatyti trys erkinio encefalito atvejai, kai pernai nebuvo fiksuota nė vieno. Efektyviausia priemonė, sauganti nuo pavojingo erkinio encefalito, yra skiepai, tad dar nepasiskiepijusiems žmonėms specialistai rekomenduoja tai padaryti.

Susidurti su Laimo ligą ar erkinį encefalitą platinančiomis erkėmis galima ne tik vaikštant po miškus ar pievas, bet ir dirbant soduose.

Daržininkai turėtų saugotis ne tik erkių, bet ir dirvožemyje tūnančių plika akimi nematomų stabligės sukėlėjų. Kasmet Lietuvoje 2–3 žmonės suserga šia ūmia įvairaus stiprumo raumenų spazmais pasireiškiančia liga. Sergančiųjų skaičius atrodo itin mažas, tačiau susirūpinti verta dėl šiai ligai būdingo didelio mirštamumo, siekiančio 50–100 proc.

Parengta pagal pranešimą spaudai

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite