Trečia vieta Šiauliams: šuolis į viršų ir nemažai pliusų

Šiauliai
Dainoros Vaitkutės nuotr.
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Vakar paskelbtas jau 8-asis „Savivaldybių indeksas“, vienas iš detaliausių tyrimų savivaldybių lygmeniu Lietuvoje, kurį kasmet paruošia Lietuvos laisvosios rinkos institutas. Tarp didžiųjų miestų Šiauliai šiais metais užima trečiąją vietą. Praėjusiais metais Šiauliams atiteko 4 vieta.

Pirmoji vieta atiteko Klaipėdos miesto savivaldybei (67 balai), antroji – Vilniaus miestui (64 balai).

Šiaulių miesto savivaldybė, surinkusi 54 balus iš 100, šiemet pakilo iš 4 į 3 vietą didžiųjų savivaldybių indekse. Stipriosios Šiaulių m. savivaldybės pusės – „Švietimas“, „Sveikata ir socialinė rūpyba“, „Mokesčiai“, „Biudžetas“, „Turto valdymas“,„Administracija“.

Šiaulių miesto savivaldybės skola lyginant su pajamomis siekė 17 proc., kai vidurkis siekė 34,9 proc. Savivaldybės administracijos išlaikymo išlaidos taip pat buvo mažesnės – siekė 3,8 proc. nuo patvirtinto biudžeto (vidurkis – 4,1 proc.).

Remiantis savivaldybės duomenimis, 2017 m. nebuvo nenaudojamo nuosavo nekilnojamojo turto (pastatų ir patalpų). Apskritai nuosavo NT savivaldybė turėjo nedaug – tūkstančiui gyventojų 2017 m. teko maždaug 735 kv. m, kuomet vidutiniškai šis plotas sudarė apie 3456 kv. m. Tiesa, savivaldybė 2017 m. vis dar valdė knygyną ir pirtį, nors tokia veikla gali užsiimti ir privatus sektorius.

„Mokesčių“ srityje aukštą balą išlaikyti padėjo mažiausias pagrindinis NT tarifas (0,75 proc., kuomet vidurkis 0,9 proc.), taip pat palyginti maži žemės mokesčiai, verslo liudijimų kaina.

Siekiant užimti aukštesnes pozicijas indekse, savivaldybei vertėtų atkreipti dėmesį į aukštus nenaudojamo nekilnojamo turto (3 proc.) ir nenaudojamos žemės (4 proc.) mokesčių tarifus ir sudaryti palankesnes sąlygas į rinką ateiti nepriklausomiems šilumos gamintojams, kurių šiuo metu nėra.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į gyventojų aptarnavimą – 2017 m. net 7,4 proc. gyventojų prašymų nebuvo išnagrinėti laiku. 2017 m. savivaldybėje nei vieno maršruto neaptarnavo privatus vežėjas ir tik 13,5 proc. maršrutų buvo skelbti viešieji konkursai, kai vidutiniškai šis rodiklis siekė 41 proc.