Toli pažengusios glaukomos atveju nebegalima atstatyti prarasto regėjimo

Vilnius
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Lina Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų jaunieji Akių ligų klinikos gydytojai penktadienį dalyvaus akcijoje „Užkirsk kelią aklumui“. Renginio metu, anot pranešimo, miesto senamiestyje, Rotušės aikštėje, stovės palapinė, kur praeiviams bus dalinami lankstinukai, rodomi informaciniai filmukai ir suteikiama reikalinga informacija apie glaukomą.

Kovo 10-16 dienomis minima Pasaulinė glaukomos savaitė. Šia liga pasaulyje serga 3,5 proc. 40-80 metų amžiaus asmenų. Glaukoma ne tik klastingai sunaikina regėjimą, bet ir pablogina bendrą organizmo būklę, - sergantiems tris kartus dažniau nustatomos gretutinės širdies-kraujagyslių, kepenų ligos, cukrinis diabetas. Kauno klinikų Akių ligų klinikos gydytojos prof. Ingridos Janulevičienės teigimu, iki 2020 metų apie 76 milijonai gyventojų sirgs glaukoma. Iš jų 11,2 milijono bus visiškai akli.

„Kas ketvirtas pacientas, besikreipiantis į akių ligų gydytoją, skundžiasi akių perštėjimu, jausmu, lyg akys būtų pripiltos smėlio. Sako, kad jos pavargsta dirbant kompiuteriu, vakarais tampa sunkios, jas skauda žiūrint televizorių. Tai - sausos akies sindromui būdingi nusiskundimai. Nors jie nesusiję su glaukoma, tačiau akių gydytojas, įvertinęs akių būklę, gali pastebėti ir nejuntamus glaukomai būdingus požymius“, - teigia profesorė. Susirgę glaukoma, sergantieji ilgą laiką net nežino, kad serga. Pradinėse stadijose ši liga dažniausiai nenulemia jokių nusiskundimų.

Kaip pasakoja Akių ligų konsultacinio diagnostinio skyriaus vadovė, pacientams tampa sudėtinga orientuotis aplinkoje, lėtai susiaurėja jų akiplotis, nes matymas tampa tarsi „pro vamzdį“. Dažniausiai pakitimai vystosi abiejose akyse, tačiau skirtingu greičiu. „Nors glaukoma laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, tačiau ja sirgti gali ir vaikai, netgi kūdikiai. Žmogui senstant, keičiasi ir akis, o su ja kinta ir glaukomos eiga. Ji gali būti kompensuota, stabilios eigos, nekompensuota, progresuojanti. Tuomet būtina keisti ir glaukomos gydymo taktiką.„

Įtarus pirmuosius glaukomos simptomus, profesorė I. Janulevičienė skatina nelaukti ir iš karto kreiptis į akių ligų gydytojus. Po detalaus akių būklės patikrinimo, įtariama ar patvirtinama glaukomos diagnozė, skiriamas gydymas ir sudaromas tolesnio sekimo bei priežiūros planas. Gydytoja pabrėžia: kuo anksčiau skiriamas gydymas, tuo didesnė tikimybė išvengti aklumo.

Pasak profesorės, glaukomos atveju aklumas yra negrįžtamas, nes žūsta regos nervas. Šiuolaikinė medicina atstatyti žuvusio nervo ir išgydyti glaukomos sukelto aklumo dar negali. Akispūdis - vienas pagrindinių glaukomų rizikos veiksnių, tačiau glaukoma gali išsivystyti ir esant normaliam akispūdžiui, - tai vadinama normalaus akispūdžio glaukoma. Akispūdis yra dinamiškas fiziologinis parametras, per parą svyruojantis. Gali būti, kad akispūdis pakyla, tačiau ne tuo metu, kai pacientas lankosi poliklinikoje. Todėl labai svarbu įvertinti akispūdžio svyravimų kreivę per parą.

Glaukoma nemiega. Daugeliui žmonių akispūdis pakyla naktį, apie 3-5 val. ryto. Tuo metu labiausiai pažeidžiamas regos nervas, nes akispūdis aukštas, o sisteminis kraujo spaudimas naktį būna žemesnis, dėl to sutrinka regos nervo perfuzija. Kuo liga toliau pažengusi, tuo lengvesnė diagnostika. Tai - tiesa, tačiau pagalba būna pavėluota.

„Jei kiekvienas asmuo bent kartą per metus pasitikrintų akis, glaukoma būtų diagnozuojama laiku ir laiku būtų paskirtas reikalingas gydymas. Nuo žmonių aktyvumo priklauso, kada pastebima glaukoma ir kaip efektyviai ji gydoma, jeigu laikomasi gydytojo nurodymų“, - pabrėžia Kauno klinikų profesorė I. Janulevičienė.