Pirmadienį Konstitucinis teismas aiškiai pasisakė, kad tiesioginiai mero rinkimai prieštarauja LR Konstitucijai. Ką apie tai mano esami ir buvę Dzūkijos krašto merai, opozicijos lyderiai? Vieni politikai sako, kad Konstitucijoje neįteisinus tiesioginių merų rinkimų, tai būtų demokratijos žingsnis atgal, o kiti tikina, kad tokia merų rinkimų tvarka įteisina perteklines merų galias taip sumenkinant tarybos vaidmenį.

Vienoje pusėje – stabilumas, kitoje – „karaliukai“

Į mero postą ne pirmą kadenciją išrinktai Birštono merei Nijolei Dirginčienei miesto vadove teko būti išrinktai ir esant senajai mero rinkimų tvarkai, kai merą rinko taryba.

„Vienareikšmiškai palaikau tiesioginius mero rinkimus, nes tai yra žmonių pasirinkimas. Be to, tai reiškia didesnę atsakomybę prieš rinkėjus. Savivaldybėse būna žymiai stabiliau, yra daugiau pasitikėjimo. Apklausos rodo, kad apie 80 proc. gyventojų palaikė tiesioginius merų rinkimus. Keista, kad saujelė Seimo narių per Konstitucinį teismą nusprendė pasitikrinti tai teisėtas veiksmas, ar ne“, – kalbėjo merė N. Dirginčienė.

Birštono vadovė vardijo ir buvusios merų rinkimų tvarkos trūkumus – esą kadencijos eigoje keičiantis valdančiosioms jėgoms, dažniausiai iš kėdės būna verčiamas ir meras, o jį keičia naujas vadovas. Tai, pasak N. Dirginčienės, savivaldybes gerokai išmuša iš vėžių ir stabilumo nesuteikia.

Birštono tarybos opozicijos lyderė, socialdemokratų darbo partijos atstovė Valė Petkevičienė nepalaiko tiesioginių merų rinkimų. Jos įsitikinimu, būtent ši tvarka ugdo „karaliukus“: „Tiesiogiai išrinkti merai yra situacijos karaliai. Taip pat esu už merų kadencijų ribojimą. Labai daug galima būtų kalbėti apie tai, kaip mažos savivaldybės meras įtakoja tiek biudžetines įstaigas per tai pačiai partijai priklausančius vadovus, tiek pačias rinkėjų bendruomenes. Nebūtina grįžti į senąją merų rinkimų tvarką, galbūt reikėtų ieškoti kitokių galimybių“, – svarstė V. Petkevičienė.

Įstatyminėje bazėje įžvelgia trūkumų

Alytaus rajono savivaldybės tarybos opozicijos lyderis Aurimas Truncė taip pat pasisako už tiesioginius mero rinkimus, nes, jo nuomone, tai ir yra demokratijos principas.

„Kai merus rinko išrinktos tarybos, vyko daug politinių žaidimų, kartelinių susitarimų. Meru galėdavo tapti ir tas politikas, kuris turėdavo mažai gyventojų pasitikėjimo. Labai gaila, jeigu vėl sugrįšime prie senosios merų rinkimų tvarkos. Lietuvoje nėra stabilumo, pirmiausia nesusitvarkoma su įstatymine baze, kuri turi labai daug trūkumų. O tiesioginių merų rinkimų prieštaravimą Konstitucijai laikau kaip įstatymų leidėjų aplaidumą, nes jie prieš tvirtinant naujas tvarkas, turėtų pasitikrinti, ar jos neprieštarauja pagrindiniam mūsų šalies įstatymui. Jeigu vėl sugrįšime prie senosios merų rinkimų tvarkos, žmonės nusivils“, – požiūriu dalijosi A. Truncė.

Vertina kaip demokratijos žingsnį atgal

Alytaus miesto meras Nerijus Cesiulis įsitikinęs, kad merų rinkimus reikėtų organizuoti žmonėms labiausiai patikusia tvarka, mat tai sukuria didesnį visuomenės pasitikėjimą vietine vadžia.

„Anksčiau merą rinkdavo taryba, bet dėl to per vieną kadenciją turėdavome daugiau nei vieną miesto vadovą. Nukentėdavo atsakomybė, darbų tęstinumas. Tiesioginiai mero rinkimai yra ir savotiškas saugumas merui. Jeigu sugrįžtume atgal į buvusią merų rinkimų tvarką, tai būtų žingsnis atgal nuo demokratijos. Žmonės neturės jokios įtakos renkant merą ir nežinos, ką renka. Kažkas gali turėti vieną mažiausių gyventojų pasitikėjimų taryboje, tačiau jis gali tapti tarybos išrinktu meru. Tada ir prasideda prekyba įtaka, politiniai pažadai. Turėjome tokią tvarką ir miestas su ja toli nenuėjo“, – nuomonę dėstė N. Cesiulis.

Akcentuoja perteklinius merų įgaliojimus

Druskininkų savivaldybės opozicinės frakcijos „Tėvynės sąjungos ir liberalų sąjūdžio“ atstovas Karolis Kaklys pažymi, kad 2015 metais, kai buvo patvirtinti tiesioginiai merų rinkimai, buvo stipriai išplėstos merų galios, teisės, tad ir esminis klausimas dabar turėtų būti būtent merų įgaliojimų apibrėžimas.

„Šioje situacijoje reikėtų išaiškinti du niuansus – pačią rinkimų formą ir ar merams nėra suteikta per daug teisių. Konstitucijoje aiškiai parašyta, kad savivalda įgyvendinama per demokratiškai renkamas savivaldybių tarybas. Šiuo atveju turime situaciją, kai merai turi labai daug perteklinių įgaliojimų ir iš esmės viskas koncentruojama aplink vieną asmenį. Natūraliai kyla klausimas, kam iš viso renkama taryba?“, – kalbėjo K. Kaklys.

Siūlo apibrėžti merų teises

Varėnos rajono savivaldybės, socialdemokratų partijos, opozicijos atstovas Povilas Saulevičius klausimą dėl tiesioginių mero rinkimų vertina nevienareikšmiškai:

„Į šį klausimą atsakyti vienu žodžiu negalėčiau, nes tai daug diskusijų reikalaujantis klausimas. Patirtis parodė, kad tiesiogiai rinkdami merą, gyventojai išsirenka savo atstovą kaip tos vietovės veidą keturiems metams. Demokratiškam procesui tai yra didelis pliusas. Tačiau išrinkus merą tiesiogiai, jis gauna absoliučią valdžią, kokios neturi net Prezidentas. Meras yra visiškai apsaugotas nuo bet kokių grėsmių, jam susikompromitavus, būti atleistam. Šią problemą reikėtų spręsti. Merų teisės ir laisvės turėtų būti konkrečiai aprašytos ir kad atstovaujamosios valdžios organas taryba turėtų didesnius įgaliojimus, nes dabar ji praranda savo reikšmę“, – sakė P. Saulevičius.

Konservatorių bandymas sulošti sėkmingą partiją?

Lazdijų rajono savivaldybės opozicijos lyderis, visuomeninio rinkimų komiteto „A. Margelio komanda „Pirmyn!“ narys, buvęs meras Artūras Margelis pasisako už tiesioginius mero rinkimus.

„Tiesioginiai merų rinkimai yra protingas sprendimas. Galbūt šio klausimo iškėlimą organizavę konservatoriai apskaičiavo, kad tokiu būdu jie galėtų užimti daugiau merų pozicijų Lietuvoje, nors aš tuo labai abejoju. Panaikinus tiesioginius merų rinkimus, žmonės praras galimybę pasirinkti, o jie visada to norėjo“, – sakė A. Margelis.

Iškilusią grėsmę tiesioginiams merų rinkimams Alytaus miesto tarybos visuomeninio rinkimų komiteto „Žinau ir galiu – Česlovas Daugėla“ narys Česlovas Daugėla taip pat vertina kaip Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų bandymą susikurti sau palankesnę situaciją.

„Viskas šioje istorijoje man daugiau negu aišku. Konservatoriai pralaimėjo savivaldos rinkimus. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų merai yra ne jų atstovai, apskritai ši partija turi mažai merų, tad tai yra jų bandymas sužaisti savo partiją. Esu už tiesioginius merų rinkimus“, – taip trumpai savo poziciją išreiškė buvęs Alytaus miesto meras, dabartinis Alytaus tarybos narys Č. Daugėla.

Konservatorius – už tiesioginius rinkimus

Kitas buvęs Alytaus miesto vadovas, priklausantis konservatorių partijai Dobilas Kurtinaitis pasisakė už tiesioginius merų rinkimus: „Prieš daugelį metų per įvairias informacijos priemones esu pasisakęs už tiesiogiai žmonių renkamus merus. Dabar tereikia juos įteisinti iki galo – daugumos Seimo narių balsavimu dėl pakeitimų Konstitucijoje.

Deja, senoji merų rinkimų tvarka turėjo minusų – savivaldybėse nebūdavo stabilumo, jeigu tarybos išrinktas meras neturėdavo reikiamos daugumos, tai kiekvieną pirmadienį kliba jo kėdė. Toks darbas, kai meras neturi pasitikėjimo, kenkia savivaldybei, darbo kokybei ir našumui“, –  sakė D. Kurtinaitis.

Pasiteiravus, kaip jis vertina viešus pasisakymus, kad galimai tiesioginių merų rinkimų teisėtumo prieš Konstituciją klausimą inicijavusi konservatorių partija taip tik siekia sužaisti sau palankesnę partiją politikoje, D. Kurtinaitis tikino to komentuoti nenorintis, mat aktyviai nedalyvauja jokiose politinėse struktūrose ir yra eilinis partijos narys, tačiau pažymėjo, kad ir seniau partijos gretose būdavo nuomonių, esą tiesioginių merų metu merais gali būti išrinkti populistai, neturintys jokios kompetencijos ir politinės daugumos palaikymo.

Daugiau Dzūkijos krašto naujienų rasite čia: „Dzūkijos veidas“