Angle down Atgal

Tiek nedaug žmogui tereikia

Rodos, tiek nedaug reikia žmogui, kad jo akys spinduliuotų, veidas švytėtų, o džiaugsmas, smalsumas ir bendravimas lietųsi. Šių emocijų potyrius mums suteikė Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos pirmininkė Stanislava Globienė, internetu užsakiusi bilietus į Klaipėdos delfinariumą ir suorganizavusi kelionę senyvo amžiaus ir neįgaliųjų draugijos nariams.

Kelionė ilga. Pirmasis sustojimas, nuvažiavus pusiaukelę – susipažinimui, arbatos ir kavos gėrimui. Pajudėjus autobusams kelyje pamatėme dangumi plaukiančius debesis. Staiga prapliupo lietus. Kažkas garsiai ištarė: ,,Tai Žemaitija“, čia dažnai lyja.

Tuomet mes prisiminėme, jog mūsų krašte lietus – retas svečias šią vasarą. Netvėrėme džiaugsmu dėl lietaus, kuris ne tik palaistys žemę - atsigaus žolė, geriau augs bei vešės bulvės, daržovės. Matėme, kaip kiekvieno keliautojo akys pro autobuso langus ieškojo pamatyti, kokio dydžio plaukia debesys, kiek dar ilgai truks lietus, mąstė, gal jis pasieks ir Kaišiadoris... Atvykome į Klaipėdą. Krantinėje, laukdami kelto, su dideliu džiaugsmu ir smalsumu apžiūrinėjome ir aptarinėjome stovinčius laivus, virš galvos klykiančias ir maisto prašančias žuvėdras. Gal ir ne vienas esame kažkada čia buvę, kiti gal pirmą kartą, bet pučiant stipriam ir šaltokam vėjui jautėsi žmonių smalsumas, gera nuotaika, matėsi šypsenos veiduose.

Nors mūsų daugelio amžius – daugiau kaip gyvenimo vidurys – ne pro šalį buvo prisiminti taisykles kiekvienos ekskursijos sustojimo vietoje. Galėjome džiaugtis, jog bilietais į keltą, jūrų muziejaus akvariumą ar Klaipėdos zoologijos sodą rūpinosi draugijos narė Dalia Sinkevičienė. Delfinariume nekantriai laukėme programos. Mūsų draugijos narė, fotografė Irena Katkevičienė užfiksavo laukimo minutes ir delfinų programą. Prasidėjus programai artistus sutikome plojimais, šūksniais, iš džiaugsmo daugeliui mūsų net nuriedėjo ašaros per skruostus. Tai buvo mūsų žmogiškos emocijos.

Toliau grožėjomės Jūros muziejumi, akvariumu, kaip vaikai džiaugėmės virš galvos plaukiojančiomis žuvimis ir jautėmės lyg būtume po vandeniu. Kitas mūsų sustojimas buvo Melnragė. Prieš akis atsivėrė Baltijos jūra su didingomis putotomis bangomis prieš akis. Keletą minučių stovėjome ir tiesiog grožėjomės jūra. O drąsuolė Irena nepabūgo jūros rūstybės ir išsimaudė jos bangose. Pasidžiaugę jūros didybe sėdome į bendrą ratą pietauti. Moterys išradingos – tai įvairiaspalviais sumuštiniais, tai kepsniais, skilandžiu, lašiniais vaišino ir dalinosi su bendrakeleiviais.

Rimantas Vilinauskas prikepė pačių skaniausių kibinų, o Vandutė Rusonienė visus vaišino savo firminiu duonos ir sūrio tortu. Po pietų išvykome į zoologijos sodą. Žmonių noras pažinti stiprėjo. Atvykę lyg netyčia susibūriavome grupelėmis.

Zoologijos sode, apžiūrinėdami matytus ir nematytus gyvūnus, aptarinėjome gyvūnų gyvenimą, mitybą, prisitaikymą prie gamtos. Kai kuriuose narveliuose teko ilgai ieškoti pasislėpusių žvėrelių, matyt, jie buvo pavargę ir pasislėpę ilsėjosi nuo lankytojų. Užbaigus ekskursiją sėdome į autobusus ir išgirdome dar vieną malonią žinutę. Vairuotojas Vaclovas paskambino į lietuviškų patiekalų užeigą, kuri buvo už 140 km nuo Klaipėdos ir visiems 26 asmenims užsakė cepelinų vakarienę.

Taip gražiai ir baigėme savo kelionę. Džiugu, kad Kaišiadorių rajono neįgaliųjų draugijos ir senyvo amžiaus narių ekskursijos diena buvo pilna įspūdžių. Visų vardu dėkojame Neįgaliųjų draugijos pirmininkei Stanislavai Globienei už dėmesį, skirtą kiekvienam draugijos nariui – kiekvienas buvo pastebėtas bei pakalbintas. Draugijos narei Daliai Sinkevičienei sakome ačiū už informacijos teikimą ir bilietų įsigijimą ekskursijos metu. Ačiū ir mūsų vairuotojams Vaclovui bei Edmundui už saugią kelionę, rūpestį mumis bei visokeriopą pagalbą. Pasirodo, tiek nedaug žmogui reikia – AČIŪ !

Birutė Paškevičiūtė -Gudačiauskienė

I. Katkevičienės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite