Tačiau dar labiau mane pribloškė tėvų sprendimai. Darželyje absoliuti dauguma tėvų nusprendė vesti į jį vaikus, kai jau rekomenduojama to nedaryti. Dar labiau liūdina, kad tėvų grupėje pabendravus su mamytėmis supranti, kad dauguma jų dirba namie arba yra vaiko priežiūros atostogose, tačiau visa gerkle rėkia dėl privalomo ugdymo.

„Man čia kažkokia nesąmonė visą dieną su vaiku namie sėdėt“, – argumentą, kodėl darželiai turi dirbti, šovė viena iš mamyčių.

„Aš užsiimu menine veikla, niekaip namie negalėsiu dirbti, tapyti su vaiku“, – pritaria kita mama.

Tuo tarpu aš sėdžiu namie, kambarys plyšta nuo pianino muzikos, kuriuo linksmai groja manoji trimetė. Aš ne tik tapyti galiu su savo vaiku, aš dalyvauju mokymuose ir rašau tekstus. Ir tai nėra lengva! Tai beprotiškai sunku, tačiau vaiko ir net visos šeimos sveikata juk svarbiau. Nelinkėčiau susidurti su koronavirusu iš arti, dar labiau nelinkiu nei vienai patirti ką reiškia sunkiai sergantis vaikas. Galų gale kur dingo visos tos mamos, visada šaukiančios: „Dėl vaiko gyvybę atiduosiu“. Aha! Gyvybę atiduosite, bet nuo koronaviruso pasaugoti tai jau niekaip. „Atsiprašau vaikeli, keliausi į darželį, mamytė šiandien nori pažiūrėti indišką serialą“...

Daug kas man sakysite, kad tėvams juk reikia dirbti! Mes uždirbame pinigus, ne visi galime sėdėti namuose. Sugriežtinto karantino metu nedirbs labai daug įstaigų. Tad vienam iš tėvų ar abiem pasikeičiant vaiką prižiūrėti įmanoma. Kaip sakoma, „sunkūs laikai reikalauja didelių pastangų“.

Manau, kad darželius saugiai turi lankyti medikų, policininkų, vaistininkų ir kitų šiuo laikotarpiu ypač sunkiai dirbančių tarnybų darbuotojų vaikai. O kitiems tėvams vertėtų pergalvoti vertybes, nes kuo mažiau būriuosis vaikų, tuo mažiau plis virusas. Nebijokite sunkumų, atraskite malonumą artimiau pažinti vaiką ir būkite sveiki!

Kalbanti mama