Darbus vertino komisija

Įsibėgėjus lapkričiui, surengtas dviejų konkursų komisijos posėdis VDA Telšių fakultete, kuriame balsų dauguma išrinktas nugalėtojas. Konkursas buvo atviras, todėl jame dalyvauti galėjo visi norintys.

„Pasaulio teisuolių atminimo ženklo“ kūrimo konkurso dalyvių darbus vertino ekspertų komisija, kurią sudarė Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva (komisijos pirmininkas), Telšių rajono savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Tarvainytė, Architektūros skyriaus vedėja Indrė Žutautienė, Litvakų Telšiuose atstovas Miša Jakobas, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, istorikė Janina Bucevičė, VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys, Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkas prof. Algirdas Žebrauskas, Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos, Telšių - Tauragės teritorinio skyriaus vedėja Aurelija Ričkuvienė, Telšių vyskupo teisminis vikaras Juozas Šiurys.

Nors „Didžiosios Žemaičių sienos meninės plokštės“ kūrimo konkursui buvo pateiktas tik vienas darbas, galutinį sprendimą, ar jis tinkamas priėmė komisija, kurią sudarė: Telšių rajono savivaldybės mero pavaduotojas Mantas Serva (komisijos pirmininkas), Telšių rajono savivaldybės direktoriaus pavaduotojas Rimantas Adomaitis, Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Eglė Tarvainytė, Architektūros skyriaus vedėja Indrė Žutautienė, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorė Eva Stonkevičienė, istorikė Janina Bucevičė, VDA Telšių fakulteto dekanas prof. Ramūnas Banys, Telšių rajono savivaldybės Kultūros ir meno tarybos pirmininkas prof. Algirdas Žebrauskas.

Viešo posėdžio metu diskusijų nestigo ir tarp menininkų kolegų. VDA Telšių fakulteto dėstytojai po kūrinių pristatymų taip pat išsakė savo nuomonę apie darbus, teikė pastabas, davė patarimų ir pasiūlymų, į kuriuos kūrybinio proceso metu pažadėta atsižvelgti.

Atminimo ženklas – „Pasaulio teisuoliams“

Žydų gelbėjimas nacių okupuotoje Lietuvoje dažnai prilygo didvyriškumui. Nepaisydami antisemitinės propagandos ir okupacinės valdžios grasinimų, daugelis Lietuvos gyventojų neliko pasyviais stebėtojais ir įsitraukė į savo bendrapiliečių žydų gelbėjimą. Izraelio institutas kankiniams ir didvyriams atminti žydų gelbėtojams suteikia Pasaulio tautų teisuolio vardą ir apdovanoja medaliais, ant kurių užrašyta: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“.

Vadovaudamiesi istorinio teisingumo principais nacionaliniu ir pasauliniu lygmeniu pagerbti, įamžinti bei aktualizuoti Žemaitijos gyventojus, gelbėjusius žydus nacių okupacijos metais, Telšių rajono savivaldybė kartu su Žemaičių muziejumi „Alka“ ir VDA Telšių fakultetu inicijavo Žydų gelbėtojų atminimui įamžinti idėjos konkursą „Pasaulio teisuolių atminimo ženklas“.

Projekto tikslas – prie Telšių ješivos pastato (Iždinės g. 11) sukurti pagarbų, socialiai paveikų, tęsiantį žydų tautos pagerbimo tradicijas sprendinį, kuris tinkamai reprezentuotų Pasaulio Teisuolius įamžinančios vietos turinį ir esmę bei prisidėtų prie pasauliui ir istorijai atviros visuomenės ugdymo.

Užduotyje kūrėjams nurodyta, kad atminimo ženklas Pasaulio teisuoliams būtų kuriamas iš tvarių medžiagų, atliktas santūriai, vengiant pompastikos, estetiškai, solidžiai bei pagarbiai. Taipogi akcentuota QR kodo įrengimo vieta išsamesnei informacijai pateikti.

Konkurso sąlygose nurodyta, kad su pirmosios vietos laimėtoju bus sudaryta sutartis dėl atminimo ženklui pastatyti ir jis bus apdovanotas Mišos Jakobo piniginiu prizu, todėl premija neskiriama, o antrosios vietos laimėtojui bus įteikta 600 eurų premija, trečios vietos laimėtojui būtų atitekę 400 eurų premija.

Kaip jau minėta – sulaukta tik dviejų darbų: VDA Telšių fakulteto dėstytojų prof. Romualdo Inčirausko ir doc. Mindaugo Šimkevičiaus, kuris komisijos balsų dauguma ir laimėjo paskelbtą konkursą.

Paltas su išplėšta šešiakampe žvaigžde

„Mano idėja „Pasaulio teisuolių atminimo ženklą“ sukurti ir perteikti lyg savotišką pasakojimą ant Ješivos pastato priekinio fasado. Kūrinys nėra statiškas ir akcentuotas tik į vieną reprezentacinį tašką, o išskaidomas keliuose taškuose, kurie ir sudaro visumą“, – idėją atskleidė skulptorius M. Šimkevičius.

Autorius išskiria dvi esmines kūrinio ašis, kurias, jo nuomone, padiktavo pati pastato architektūra. Tai horizontalioji ašis esanti arčiau žemės, o tuo pat metu – ir arčiau žiūrovo. Vertikalioji ašis – erdvė sienoje tarp langų, per priekinio fasado vidurį kylanti į viršų ir suteikianti kūriniui (bei pasakojamai istorijai) transcendencijos prieskonio.

Apie kūrinio idėją autorius sako: „Horizontaliojoje dalyje atsiranda dedikacijos ir tekstas „Pasaulio teisuoliams“, kurie rizikuodami gyvybe gelbėjo žydus holokausto metu, o taip pat ir visiems kitiems, kurie kažkada išdrįso ar dar išdrįs ateityje rizikuoti savo gyvybėmis ir aukotis dėl kitų. Tekstas paimtas iš Babilono Talmudo ir „perrašytas“ šešiose vietinio (žemaitiško) akmens plokštėse, kurios bus įtvirtintos horizontaliose apatinėse fasado nišose, o dviejose kraštinėse nišelėse atsiras bronzinės plaketės/dedikacijos. Vertikaliąją kūrinio dalį sudaro du meniniai objektai, labai glaudžiai susiję idėjiškai, bet tuo pačiu ganėtinai nutolę vienas nuo kito fiziškai. Pirmasis objektas esantis arčiau horizontaliosios ašies – bronzinis reljefas atvaizduoja kairiąją palto pusę su atlapu ir šešiakampe žvaigždės formos kiauryme širdies plote. Kiaurymės pakraščiuose – dar likę apskurę „geltonosios žvaigždės“ likučiai, bet pačios pasmerkimo žvaigždės nebėra – ji nuplėšta... per kiaurymę matosi tik raudonos pastato plytos... Kiek aukščiau – „baltojoje“ trikampėje fasado dalyje matoma „Dovydo žvaigždė“ – ano meto vilties, atgimimo bei prisikėlimo ženklas. Žvaigždė (mozaika) sulipdyta iš mažų akmenėlių. Tai lyg išgyvenusiųjų genocidą vilties trupinėliai, išsiskleidę bei sužydėję naujame simbolyje. O taip pat ir neišgyvenusiųjų šviesaus atminimo ženklai – maži spalvoti akmenėliai, susilieję į bendrą žydų tautos kančios, vilties bei atgimimo/prisikėlimo istoriją“.

Pasaulio teisuolių medis

Dviejų dalių skulptoriaus R. Inčirausko kompoziciją sudarė į Telšių ješivos pastato fasadinę dalį integruotas bronzos ir auksuotų detalių skulptūrinis akcentas. Kūrinyje vaizduojama pastato fasadinės dalies atplaiša, simbolizuojanti tragišką žydų tautos istorijos laikotarpį.

Apie savo kūrinį autorius rašo: „Pastato atplaiša, paremta ramsčiu, tarsi laikančiu nuo griūties. Ramstis simbolizuoja žydų gelbėtojus – „Pasaulio teisuolius“. Ant ramsčio užrašas: „Išgelbėjęs vieną gyvybę, išgelbėja visą pasaulį“. Užrašo pratęsime numatyta vieta QR kodui. Šalia esanti pastato techninė detalė – lietvamzdis – nederantis su fasado meniniu akcentu, todėl ant jo formuojamas metalinis apvalkalas, turintis augalinių motyvų ir tampantis tarytum „Pasaulio teisuolių medžiu“, primenančiu Jad Vašem parką. Šalia esančioje pastato įduboje komponuojamas „Pasaulio teisuolių“ ženklas.

Didžiojoje Žemaičių sienoje – „Žemaičių kalbos kertiniai akmenys“

Didžioji žemaičių siena įrengta Telšiuose, Respublikos gatvėje. Sienoje įrengtos plokštės, kuriose meniniais ženklais įamžinti Žemaitijai svarbūs įvykiai. Pirmoji meninė plokštė atidaryta 2010 m., menanti kada istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta Žemaitija (prof. P. Gintalas, prof. A. Žebrauskas).

Didžiojoje Žemaičių sienoje liko nepapuoštos dvi plokštės. Šiemet Telšių rajono savivaldybės inicijuoto projekto tikslas – įrengti septintąją Didžiosios žemaičių sienos plokštę, kurioje menine išraiška būtų įamžinta visiems žemaičiams svarbi Žemaičių kalba.

Skulptoriaus M. Šimkevičiaus konkursui pasiūlytas kūrinys – „Žemaičių kalbos kertiniai akmenys“ ant Didžiosios Žemaičių sienos būtų skirtas „didiesiems“ žemaičių kalbos globėjams, puoselėtojams, tyrėjams bei skleidėjams. „Toms mūsų krašto iškilioms asmenybėms, kurios labai prisidėjo ir prisideda, kad žemaičių kalba iki šiol nėra pamiršta, kad ja vis dar kalbama, rašoma, kuriama“, – kūrinio idėją pristatė autorius.

VDA Telšių fakultete įvykusiame konkurso komisijos posėdyje buvo pateikti pasiūlymai, išsakytos pastabos, į kuriuos menininkas ketina atsižvelgti, tad galutinis meninės plokštės projektas bus pateiktas kitų metų sausį, o kūrinys Didžiojoje Žemaičių sienoje atsiras kitų metų liepą.