Angle down Atgal

Tekstai apie sveikatą: nuo fantazijos iki gąsdinimo

Niekam nekelia nuostabos faktas, kad dažnas žmogus, pajutęs lengvus negalavimus ar supratęs, kad gali labiau įsisirgti, iš karto nepuola ieškoti gydytojo pagalbos, bet gydosi pats ar prašo draugo, kaimyno patarimo. Tiesa, Šiaulių universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto Doc. Silvija Papaurėlytė-Klovienė pabrėžia, kad žodis kartais taip pat turi stebuklingą galią. Esą tinkamai parinktas ir laiku ištartas žodis geba ne tik iš pažiūros nemalonią būklę padaryti geresne, bet ir gerokai palengvinti gyvenimą.

„Kalbėdami apie ligas mes parodome, kaip jas suvokiame, atskleidžiame savo nuotaikas ir netgi patys to nežinodami, pasakome, kaip mes planuojame elgtis, parodome, kaip vertiname kitų žmonių veiksmus“, – sako docentė S. Papaurėlytė-Klovienė.

Humanitarinių mokslų specialistė, pristatydama savo dalį atlikto tyrimo, atskleidžia, kaip lietuvių kalboje išsireiškiama apie ligas. Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė, remdamasi lietuviškos žiniasklaidos pavyzdžiais, įrodo, kokia galia slypi žodžiuose. Mokslininkė teigia, kad tekstuose apie sveikatą galime rasti ne tik fantazijos, bet ir gąsdinimo.

Įvairiuose komunikaciniuose kanaluose, televizijoje, radijuje, laikraščiuose bei internetinėje žiniasklaidoje, apstu temų apie sveikatą. Tiesa, prieš informacijos „paleidimą“ visuomenei, ši yra supaprastinama akylų žurnalistų, siekiančių kuo informatyviau supažindinti auditoriją. Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė sako, kad sakiniuose, rastuose publikacijose apie sveikatą, ligas ar susirgimus, atskleidžiamas tam tikras pasaulio vaizdas.

Liga – priešas

Liga nėra pageidaujamas dalykas. Sirgti visiems yra nemalonu, sako mokslininkė S. Papaurėlytė-Klovienė, todėl liga dažniausiai yra suvokiama kaip priešas, kuris netikėtai užpuola.

„Ligos dažniausiai atakuoja susilpnėjus imunitetui“, „Kai liga pasirodo esanti stipresnė, žmogus patenka į jos nelaisvę“, – štai taip lietuvių kalboje išsireiškiama apie ilgai besitęsiančias ligas.

Humanitarinių mokslų specialistė sako, kad neretai liga žiniasklaidoje sutapatinama su kalėjimu: „Kvaišalų nelaisvėje – dangus be prošvaisčių“ arba „Futbolo komandos žaidėja iš Lietuvos namie įkalino vėjaraupiai“.

Iš kalėjimo reikia išsivaduoti

Patekus į nelaisvę pirmiausia siekiama iš jos išsivaduoti. Taigi vieni iš ligos pančių išsikapanoja patys, tuo metu kiti renkasi kiek lengvesnį būdą – pasitelkia gydytojų pagalbą. Kadangi liga neretai sutapatinama su kalėjimu, ne nuostabu, kad lietuvių kalboje, rašant apie ligas, vartojamas žodis – išsivaduoti.

Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė cituoja du kalėjimo metafora apipintus sakinius, rastus lietuviškos žiniasklaidos priemonių publikacijose: „Išsivadavimą dera pradėti patiems pasakant, kad jie yra bejėgiai prieš alkoholį ir alkoholikais liks visam gyvenimui“ ir „Nuo priepuolių žmogus buvo išlaisvintas praėjusių metų rudenį“.

Kovai su liga pasitelkiami ginklai

Kovos su liga žmogus neįsivaizduoja be įvairiausių ginklų. Tai, pasak mokslininkės S. Papaurėlytės-Klovienės, taip pat matyti lietuvių kalboje. Publikacijose rašoma:

„Kovos su moteris žalojančia liga ginklas – informacija“, „Skydas su siaučiančiu virusu – užgrūdintas organizmas“, „Ginklų kovai su liga vis daugiau ir daugiau“.

Iškilus grėsmei būtina gintis

Mes ne kartą esame girdėję gydytojų raginimus leisti organizmui pačiam susidoroti su liga. Tokius raginimus esą patvirtina laikraščiuose ir internetiniuose portaluose pateikiami organizmo reakcijos į negalavimo požymius aprašymai.

„Mes suvokiame savo kūną kaip valstybę, o visos valstybės iškilus grėsmei puola gintis. Taip būna ir kai sergame“, – sako Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė. Tai matyti ir žiniasklaidoje. Tekstuose rašoma: „Kaip efektyvią užkardą gripui medikė įvardija ne vien vakcinaciją“.

Kovai su liga reikia mobilizuotis

Jeigu valstybės sienos priešų nesulaiko, prasideda skubus pasiruošimas gynybai. Šiaulių universiteto docentė tikina, kad taip pat elgiasi ir ligos grėsmę pajutęs organizmas.

Kalbant apie mobilizaciją su liga, lietuviai žiniasklaidoje randa štai tokių išsireiškimų: „Skiepai yra inaktyvuotas ligos sukėlėjas, negalintis sukelti ligos, bet sugebantis mobilizuoti žmogaus imuninę sistemą“, „Medus stiprina imuninę gynybą“.

Kuo sunkesnė liga, tuo sudėtingesnės priemonės

Kiekvienas žmogus, neturintis medicininio išsilavinimo, suvokia, kad kova su liga yra labai sudėtingas reiškinys, todėl išradingi sergantieji pasitelkia pačias įvairiausias priemones.

Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė pastebi, kad kuo sudėtingesnė liga, tuo priemonės, su kuriomis reikia kovoti, žiniasklaidoje aprašomos kaip sudėtingesnės: „Šviesiaplaukė Evelina atvyko į ligoninę grumtis su ją persekiojančiu vėžiu“, „Gydytojai skelbia pergalę prieš vieną sunkiausių kraujo ligų“.

Ligos – žudikės

Mokslininkė sako, kad kai kurias ligas žurnalistai įvardija kaip žudikes. Tokios ligos esą yra suvokiamos kaip neįveikiamos, mat nuo jų iki galo dažniausiai nepasveikstama.

Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė įvardija, kaip tekstuose žurnalistai apibūdina arterinę hipertenziją: „Aukštas kraujospūdis arba arterinė hipertenzija neretai vadinama tyliuoju žudiku“, „Hepatito C virusu pasaulyje apsikrėtę penkis kartus daugiau žmonių, nei žmogaus imunodeficito virusu. Jis gydytojų pramintas tyliuoju žudiku“.

„Liaudies išmintis sako, kad žodis gydo, žodis žeidžia. Perfrazuojant šiuos žodžius galima teigti, kad iš dalies ir nuo mūsų pačių, sveikų ir sergančių, klausiančių gydytojų pagalbos ir besigydančių savarankiškai, priklauso tolimesnė eigos liga“, – apibendrindama tyrimo rezultatus teigia Šiaulių universiteto Doc. S. Papaurėlytė-Klovienė. Mokslininkė sako, kad nesvarbu, kaip susiklostytų aplinkybės, pats žmogus pirmiausia renkasi, ką jis darys – kovos su liga ar su ja susidraugaus.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite