Angle down Atgal

Teko atsakinėti į „nepatogius“ klausimus

Naujajai savivaldybės tarybai teko analizuoti įmonių ir įstaigų veiklos ataskaitas. Vienoms buvo pritarta be didesnių diskusijų, kitų vadovams teko atsakinėti ir į „nepatogius“ politikų klausimus. „Atspindžiuose“ jau rašėme apie rezonansinį įvykį, kai buvo nepritarta SĮ „Kaišiadorių paslaugos“ 2018 m. ataskaitai. Šįsyk – apie kitas įstaigas.

AR REIKIA „GREITAjAI“ dIREKTORIAUS?

Rajono politikų „teismui“ ataskaitas pateikė pirminės sveikatos priežiūros centrai, Kaišiadorių psichikos sveikatos centras, UAB „Kaišiadorių šiluma“ ir „Kaišiadorių vandenys“, Kaišiadorių ligoninė bei Greitosios medicinos pagalbos stotis. Tarybos narys K. Moroza domėjosi, ar nenumatoma skirti pastovaus Greitosios medicinos pagalbos stoties direktoriaus – jau nebe pirmus metus šias pareigas laikinai eina Kaišiadorių ligoninės vadovė E. Skarakodienė. – Kol kas poreikio nėra, direktorė puikiai susitvarko, tad nematome tikslo steigti naują etatą ir ieškoti darbuotojo - sakė meras V. Tomkus. – Greitosios pagalbos stotyje šiuo metu dirba trys brigados. Kadangi šalyje numatoma Greitosios medicinos pagalbos stočių pertvarka, naujo direktoriaus atėjimas nieko neišspręstų. Mano darbo krūvis šioje stotyje yra tiktai ketvirtis etato – dirba nedaug darbuotojų taupomos lėšos, kadangi įstaiga laviruoja ant teigiamo ir neigiamo rezultato ribos. Specialistų atlyginimai pakankamai aukšti, o atskiro direktoriaus etato šioje įstaigoje nereikėtų. Trejus metus veikla vyko pakankamai sklandžiai, tuo tarpu pertvarka tikrai bus, nuo sausio 1-osios dispečerinės tarnybos jau įjungiamos į Bendrojo pagalbos tarnybos centro tinklą, tad, greičiausiai, ir pati Greitosios pagalbos stotis bus prijungta prie Kauno, - išsamiau apie padėtį politikus informavo E. Skarakodienė.

KAIP BIOKURO ĮSIGYTI PIGIAU?

Pristačius UAB „Kaišiadorių šiluma“ veiklos ataskaitą klausimų kilo tarybos nariui G. Janoniui. Jis domėjosi galimybe sandėliuoti biokurą ir kiek tai kainuotų. Taip pat G. Janonis klausė, ar bendrovė perka biokuro žaliavą iš įmonės „Pusbroliai“.

UAB „Kaišiadorių šiluma“ direktorius G. Paulauskas atsakė, jog nupirkti biokuro visam šildymo sezonui neįmanoma – jis perkamas iš „Baltpul“biokuro biržos, pirkimai būna savaitiniai, mėnesiniai ar pusmetiniai, biokuras perkamas kartu su atvežimo paslauga.

– Jeigu mes įsirengtume aikšteles ar kitaip įstengtume sandėliuoti visą kurą, jis kainuotų daug brangiau nei dabar, kai jį tiesiogiai gauname šildymo sezono metu: kainuotų atvežimas, reikėtų saugoti, tad kaina tikrai nesumažėtų, - kalbėjo direktorius, priminęs, jog prieš keletą metų panašius bandymus darė Utenos šilumos tinklai, kuriuose šilumos kaina mažiausia. – Jie net pirkdavo rąstus, kad mediena neprarastų šiluminės vertės, smulkino juos tik prieš naudojimą.

G. Paulauskas pažymėjo, jog ilgai saugoma susmulkinta mediena praranda savo šiluminę vertę. Šiuo metu bendrovė, gavusi eilinę biokuro siuntą, jį ne tik sveria, bet ir matuoja šilumines vertes.

Atsakydamas į klausimą, ar perka kurą iš įmonės „Pusbroliai“, direktorius paaiškino, jog kai kuras perkamas biržoje, įmonė iš anksto nežino, kas bus tiekėjai: ji tik nurodo kainą ir laikotarpį, kuriam kuras perkamas. Kuris tiekėjas pasiūlo mažesnę kainą, su tuo ir sudaromas sandoris.

Vicemeras D. Vilimas, remdamasis svarstymu viename iš tarybos komitetų, priminė, kad „Kaišiadorių šilumos“ direktorius yra minėjęs, jog perkant biokurą dabar, vienos tonos kaina siektų 130 eurų, tuo tarpu rudenį – apie 200 eurų, žiemą dar brangiau.

– Koks yra vidutiniškas biokuro kiekio poreikis vienam žiemos mėnesiui? – domėjosi vicemeras, pažymėjęs, jog skirtumas tarp kainos vasarą ir žiemą yra didžiulis.

G. Paulauskas patikslino, jog kuras yra matuojamas naftos ekvivalentu, ir vidurkis žiemos mėnesiui yra tūkstantis.

– Investavus į biokuro talpyklų statybą, jos galimai greitai atsipirktų. Ar šis modelis nebuvo nagrinėtas? – klausė D. Vilimas.

Atsakydamas „Kaišiadorių šilumos“ direktorius vėl rėmėsi kitų įmonių atliktais bandymais, kurie nepasiteisino.

Tarybos narys K. Moroza padėkojo bendrovės direktoriui už puikius rezultatus, jam antrino ir A. Radvila. Vicemeras taip pat sakė pritariantis tokiai nuomonei, tačiau dar labiau jį domino, kaip bendrovė stengsis atpiginti šilumą gyventojams:

– Taryboje galime padėkoti, tačiau labiausiai rūpinamės gyventojais. Jeigu nuo aplinkinių rajonų bent dviem eurais brangesnė šiluma – vis dėlto prioritetas yra čia, - išreiškė nuomonę jis.

G. Paulauskas tvirtino, jog bendrovė įtakoti šilumos kainos negali – dar prieš dvejus metus Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai buvo pateikta kaina, kuri yra mažesnė nei galiojanti šiuo metu, tačiau sprendimas iki šiol nepriimtas. Pasak G. Paulausko, kai komisija priims sprendimą, „patys pamatysite, kad šilumos kaina sumažėjo.“ o dėl investicijų, skirtų kainai mažinti, direktorius sakė, jog „faktiškai jau visos atliktos“. Taip pat jis užsiminė ir apie nerimą keliantį faktorių: renovuoti daugiabučiai šilumos suvartoja mažiau, tad ateityje, kai jos paklausa vis mažės, beliks tik džiaugtis, jei kaina nekils.

Verta suklusti: investavę į renovaciją daugiabutininkai gali susidurti su grėsme, kad kaina kils? Juolab, kad G. Paulauskas paminėjo ir konkretų pavyzdį – renovavus daugiabučius Ignalinoje, ten šilumos kaina kilo... Apibendrindamas diskusijas meras V. Tomkus taip pat pasidžiaugė „Kaišiadorių šilumos“ veikla, įgyvendintais projektais, tačiau pažymėjo, jog ieškant galimybių sumažinti biokuro kainą nereikėtų remtis vien tik svetima patirtimi, o patiems parengti studiją su konkrečiais apskaičiavimais. Taigi pagalvoti yra apie ką.

SU ĮTARIMŲ PRIESKONIU

Kadangi įvairius projektus vykdančioje UAB „Kaišiadorių vandenys“ šiuo metu „vaikšto“ didžiuliai pinigai, klausimų ir net įtarimų netrūko šios bendrovės direktoriui Audriui Buziui.

Tarybos narys K. Petkevičius domėjosi dalimis suskaidytu nugeležinimo įrenginio viešuoju pirkimu.

– Kokios jūsų sąsajos su įmonėmis, nesuprantu, kam reikėjo skaidyti pirkimą dalimis, kai buvo galima pirkti vienu.

– Sąsajų nėra, o išskaidyta buvo todėl, kad finansuota iš Nacionalinės mokėjimo agentūros programos, kurios sąlygos nurodo kiekvieną projektą vykdyti atskirai. Kaina taip pat buvo derinama su agentūra, keletą kartų mažinama, - aiškino A. Buzys.

V. Ceslevičiui užkliuvo pavadinimas įmonės, kuri jau atlieka darbus mūsų rajone.

– Perkant nugeležinimo įrenginius, teko pastebėti, kad ta pati įmonė pas jus laimėjo ženklią dalį konkurso, - pastebėjo tarybos narys, išdėstęs savo įtarimus dėl galimų išankstinių susitarimų.

– Iš 7 projektų 5 laimėjo „Infes" technogijos“, 2 – „Eigesa“. Dėl kažkokių sąsajų nieko negaliu atsakyti, - įtarimų šešėlį sklaidė „Kaišiadorių vandenų“ direktorius.

V. Ceslevičius pasiūlė dėl minėtų konkurso laimėtojų pradėti tyrimą arba kreiptis į STT.

Meras priminė, jog kreipiantis reikia turėti aiškų pagrindą, jei įtarimų turintys tarybos nariai tokį pateiks, tuomet bus galima kreiptis. Dėl vidinio tyrimo klausimas bus apsvarstytas. Meras uždavė klausimą dėl planuojamų didžiųjų investicijų: kokia situacija dėl Pravieniškių (prieš keletą savaičių meras sakė šiuo klausimu jau domėjęsis, tuomet buvo atsakyta, kad kalėjimų departamentas nepateikia duomenų, todėl darbai stringa. „Kaišiadorių vandenims“ tada buvo pasiūlyta, jei reikalai nepajudės, informuoti savivaldybę, kad ši imtųsi iniciatyvos.)

– Tokios informacijos negavome. Ar šiuo metu reikalai jau pajudėjo, ar gavote skaičius? – klausė meras.

A.Buzys informavo, jog skaičiai su pataisymais gauti, bendrovės paraiška peržiūrima APVA, gauta klausimų, kurie bus atsakyti. Taip pat laukiama aplinkosaugininkų „palaiminimo“ dėl pakeitimo projekte. Primename, jog „Kaišiadorių vandenys“ Pravieniškėse vyko atsakingą projektą – perima vandentvarkos funkcijas, kurias iki šiol atliko Pravieniškių kolonija, tai susiję ir su tam tikrais svarbiais pertvarkymais.

Atsakydamas į mero klausimą dėl projekto Guronyse (Guronių ir Talpūnų kaimų senų vandentiekio ir nuotekų rekonstrukcijos bei naujų tinklų plėtros), „Kaišiadorių vandenų“ vadovas sakė, jog jau vyksta viešieji pirkimai.

V. Ceslevičius priminė, jog šiemet pavasarį buvo patvirtintos naujos vandens kainos, nors, pasak jo, tai turėjo būti padaryta dar prieš trejetą metų, tad visus tuos metus vartotojai už vandenį permokėjo.

– Kas bus, jei vartotojai kreipsis į teismą? – retoriškai klausė tarybos narys, tvirtindamas, jog buvo padarytas įstatymo pažeidimas.

Priminsime, jog šia tema jau vyko daugybė diskusijų, prirašyta nemažai atsakymų, tad vieną kartą reikėtų apsispręsti: arba oponentai iš tiesų turėtų kreiptis į teismą (juolab, kad tarp šį klausimą kėlusių ir tebekeliančių tarybos narių yra ne vienas vandens vartotojas) ir įrodyti savo tiesą, arba jau pagaliau liautis, nes tuščios kalbos, kad ir kaip garsiai jos skamba, be konkrečių veiksmų ima nusibosti.

Kitų įstaigų ataskaitos (taip pat nagrinėtos komitetuose), tarybos posėdyje diskusijų nesusilaukė, joms pritarta be komentarų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite