Angle down Atgal

Teismas nepatikėjo kaimyno šunį mirtinai sužalojusio vyro versija

Klaipėdos apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje dėl žiauraus elgesio su gyvūnu, dėl ko šis po mėnesio nuo sužalojimų žuvo, paliko galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo šunį sužalojusiam vyrui paskirta 1 metų 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant per šį laikotarpį neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui, o šuns šeimininkui iš nuteistojo priteista 1 010,70 Eur turtinės, 500 Eur neturtinės žalos atlyginimas ir 700 Eur atstovavimo išlaidų.

Klaipėdietis buvo nuteistas už tai, kad žiauriai elgėsi su gyvūnu: Naujųjų metų naktį daugiabučio namo kieme dūrė peiliu kaimyno vokiečių aviganio veislės šuniui į kryžkaulio sritį, tuo padarydamas žaizdą kryžkaulio srityje. Dėl tokių sužalojimų gyvūnas buvo suluošintas, o dėl patirto sužalojimo komplikacijų po mėnesio buvo eutanizuotas (žuvo).

Dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio skundus padavė ir nuteistasis, ir nukentėjusysis. Nukentėjusysis teigė, kad jo šunį sužalojęs vyras turi būti nuteistas griežtesne bausme, nes jis yra konfliktiškas ir pavojingas, kelia grėsmę aplinkiniams, taip pat iki 2 000 Eur turi būti padidintas priteistas neturtinės žalos atlyginimas, nes dėl padaryto nusikaltimo tiek jis, tiek jo šeima patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus. Savo ruožtu nuteistasis, nors ir neneigė, kad dūrė peiliu nukentėjusiojo šuniui, tačiau teigė šitaip pasielgęs, nes gynė savo šunį nuo jį kandžiojusio kaimyno šuns. Nuteistasis taip pat prašė teismo patikrinti jį poligrafu, nes kitaip tiesa nebus atskleista, o nukentėjusysis ir liudytojas meluoja.

Teisėjų kolegija atmetė abu apeliacinius skundus ir padarė išvadą, kad kaltininko dūris peiliu, suluošinęs gyvūną ir dėl patirtų sužalojimo komplikacijų pražudęs, nebuvo nulemtas pateisinamo būtinumo žaloti ar žudyti gyvūną. Byloje nustatyta, kad nuteistasis šią veiką padarė tyčia: teismas rėmėsi nuosekliais nukentėjusiojo ir įvykį iš balkono mačiusio, bylos baigtimi nesuinteresuoto liudytojo parodymais, pagal kuriuos nukentėjusiojo šuo priėjęs prie kaltinamojo šuns jį ramiai apuostė, nelojo, nekandžiojo, tačiau  nuteistasis palinko visu kūnu prie didžiojo šuns, jį suėmė taip, kad šuo sucypė, o po įvykio sužalotas šuo ėjo labai sunkiai raišuodamas ir cypdamas. Įvertinus byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus bei paties nuteistojo pirminius parodymus atmesta jo versija, jog jis bakstelėjo peiliuku siekdamas atskirti šunis ir pašalinti jo šuniui gresiantį pavojų, nes nukentėjusiojo šuo neva pribėgęs apžergė ir pradėjo kramtyti jo šuns nugarą.

Pasisakydamas dėl nuteistojo prašymo patikrinti jį poligrafu, nes tik taip būtų atskleista tiesa, teismas nurodė, kad „poligrafu gauti duomenys neatitinka įstatyme įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų, nes poligrafas yra žmogaus emocinę būseną fiksuojantis prietaisas, atliekantis įvairių su žmogaus emocijomis susijusių fiziologinių rodiklių registravimą, o ne nustatantis ar atskleidžiantis bylos aplinkybes. Taigi tyrimas poligrafu gali būti pagalbinė priemonė išsiaiškinant ikiteisminio tyrimo kryptis, strategiją, tačiau ne veiksnys, lemiantis teismo sprendimą ar darantis jam įtaką“.

Apygardos teismas nesutiko su nukentėjusiojo argumentais dėl griežtesnės bausmės skyrimo nuteistajam, motyvuojant pavojinga, konfliktiška nuteistojo asmenybe. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai parinko bausmę, atsižvelgė į visas šiam klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir į nuteistojo asmenybę. Įvertinta ir tai, kad nors nuteistasis kaltės (tyčios sužaloti gyvūną) nepripažino, tačiau, nepaisant konfliktinių santykių su nukentėjusiuoju, apgailestavo sužalojęs gyvūną ir nurodė suprantantis, jog gyvūno savininkas dėl šuns netekties galbūt išgyvena. Aplinkybė, kad asmuo savo kaltę pripažino iš dalies, savaime negali bloginti jo teisinės padėties ar lemti griežtesnės bausmės paskyrimą. Byloje taip pat nenustatyta pagrindo didinti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos atlyginimą, nes nustatant priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį buvo įvertinti tiek nukentėjusiojo, jo šeimos patirti dvasiniai išgyvenimai dėl savo augintinio netekties, tiek žalą padariusio asmens pozicija byloje, jo neteisėtų veiksmų pobūdis ir pasekmės, turtinė padėtis, atsižvelgta į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos, tačiau per tris mėnesius kasaciniu skundu gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite