Notice: Undefined index: etapliusAdmin in /home/alfa/subdomains/etaplius/straipsnisDESKTOP.php on line 3
ETAPLIUS - Tautinis rūbas – ir puošnu, ir miela širdžiai
REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2017 m. Birželio 4 d. 09:06

Tautinis rūbas – ir puošnu, ir miela širdžiai

Šiauliai

Andrius TverijonasŠaltinis: Etaplius.lt


5461

Prieš trejus metus Kuršėnų politechnikos mokyklos vadovė Regina Rupšienė užsidegė dideliu noru įsigyti tautinį rūbą. Ne bet kokį – Klaipėdos krašto, mat moteris gimusi Kintuose, Mažojoje Lietuvoje. Tautodailininkės dar pernai jai pasiuvo rūbus, tad neįprastai pasidabinusi Regina draugus ir kolegas nustebino atėjusi ir į Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdį, ir į Kuršėnų miesto šventę.

Pas siuvėjas – po kruopščių tautinių raštų studijų

Gegužės 19–21 d. Kuršėnuose vyko miesto šventė „Kuršėnai – puodžių sostinė“, kurios metu devintąja puodžių karaliene išrinkta Virgilija Silvestra Šufinskienė. Jai įteiktas padėkos raštas ir rajono Savivaldybės premija – 580 Eur.

Išradingas šventės akcentas – Puodžių karalienei atnašas įteikė visų etnografinių regionų rūbais pasipuošę atstovai: Suvalkijos – Kuršėnų miesto seniūno pavaduotoja Giedrė Karkalienė, Žemaitijos – Kultūros centro direktorė Jovita Lubienė, Dzūkijos – Kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Laimutė Varkalienė, Klaipėdos krašto – VšĮ Kuršėnų politechnikos mokyklos direktorė Regina Rupšienė, Aukštaitijos – svečias, puodžių karalius Vytautas Valiušis.

Ypatingai gražiais Klaipėdos krašto moters rūbais šventėje apsirėdžiusi Regina dėmesio dėl Kuršėnų apylinkių gyventojų akiai neįprasto drabužio sulaukia jau antrus metus. „Net nežinau, kodėl toks noras gimė. Gal turėjo reikšmės, kad šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė tautiškai per valstybines šventes ėmė puoštis? Nusprendžiau ir aš rūbus įsigyti. Kadangi esu ne kuršėniškė, o kilusi nuo Klaipėdos krašto, tai ir rūbus nusprendžiau siūdintis atitinkamus“, – sako moteris.

Tuomet Regina ilgam paniro į studijas – perskaitė daug informacijos, apžiūrėjo paveikslus, kaip atrodo ir kuo ypatingi Klaipėdos krašto moterų tautiniai rūbai. Susirado siuvėjas Panevėžyje, kurios ypatingai kruopščiai, atsižvelgdamos į visas Mažosios Lietuvos rūbų subtilybes, juos ir pasiuvo.

Moteris neslepia, kad rūbai jai atsiėjo per 1 000 Eur ir juokiasi, išgirdusi klausimą, kad dabar negalės ne centimetro pastorėti, nes tuomet rūbai nebetiks. „Tikrai tiks. Pasiūti per platūs, turėjau sagą perkelti, yra tos laisvės. Žinoma, tautiniais rūbais vilkinti moteris atrodo stambesnė, bet tai – smulkmena. Man svarbiau, kad labai gražu“, – juokiasi ji.

Rupsiene

Išskirtinis akcentas – delmonas

Kuo Klaipėdos krašto moters tautiniai rūbai skiriasi nuo žemaitiškų? Tuo, kad Mažojoje Lietuvoje moterų marškiniai būdavo pasiūti specifiniu, kitur Lietuvoje nežinomu būdu: gausiai labai smulkiai suraukti apie kaklą, su reglano kirpimo perpetėmis.

Prijuostės būdavo su įaustais raudonais raštais, o sijonai – languoti, raudonai mėlyni arba raudonai žali. Liemenės buvo siuvamos su plačiomis iškirptėmis ant krūtinės ir nugaroje, iš naminio vienspalvio audinio.

Reginos rūbai atitinka vėlyvesnio laikotarpio – XIX a. pabaigos – reikalavimus, o šio amžiaus pabaigoje Mažojoje Lietuvoje moterys vilkėdavo tamsesniais rūbais. Todėl jos marškiniai siuvinėti ne raudonais, bet – mėlynais siūlais.

Prie juosmens moterys ir merginos segėjo plokščią, puošniai siuvinėtą krepšelį – delmoną.

Būtent delmonas – įdomiausia Klaipėdos krašto kostiumo detalė, istoriniuose šaltiniuose minima ir vaizduojama nuo XVII a. Pavadinimas „delmonas“ kilęs iš vokiečių kalbos ir reiškia kišenę. Moterys į juos dėdavosi smulkius asmeninius daiktus – maldaknygę, raktus, nosinaitę. Delmonai, kuriuos mamos dovanodavo dukroms evangelikų pirmosios Komunijos proga, būdavo labai branginami.

Regina juokiasi, kad delmone maldaknygės nesinešioja, bet tautinį krepšelį naudoja kitiems smulkiems daiktams susidėti – automobilio ir buto raktams, lūpų dažams, mobiliojo ryšio telefonui ir kt.

nuotrauka0001.jpg

Tautiniu kostiumu puoš ir vyrą

Regina užsimena apie dar vieną ištekėjusiai moteriai būtiną aprangos detalę – kepuraitę. Plaukus moteriai privalu visiškai po ja paslėpti.

Pasak Reginos, saulėtą dieną su juoda kepuraite nebuvo karšta, tačiau ją nusiimti jau nebelabai norisi – į kuodelį susukti plaukai priglunda prie galvos, tad suteikti jiems norimos formos lengvai nebepavyksta.

Regina juokiasi prisiminusi, kaip pernai, pirmą kartą apsivilkusi Klaipėdos krašto tautiniais rūbais, nuskubėjo į Šiaulių rajono savivaldybės tarybos posėdį. Tądien buvo ir Kuršėnų miesto šventė, tad moteris vienu ypu „nušovė du zuikius“.

Kolegos Tarybos nariai buvo nustebinti tokio jos poelgio, o Regina jautėsi nepaprastai graži. Nesuprantantiems neaiškino, kas ir kodėl, tačiau jai širdį ypatingai paglostė Kuršėnų kultūros centro direktorė Jovita Lubienė. Puikiai išmananti tautinių rūbų subtilybes
J. Lubienė, jau iš tolo pamačiusi Reginą, suprato, kokio tai krašto apranga. Atidžiai apžiūrėjusi, ji pripažino, kad drabužiai atitinka visus reikalavimus.

„Tikrai, tie rūbai labai gražūs, o ir trys mano vaikai buvo sužavėti“, – džiaugiasi Regina ir tęsia, kad Klaipėdos krašto moterys, kitaip nei žemaitės, puošdavosi ne gintariniais, bet spalvoto stiklo karoliais. Regina stiklo karolius pati susivėrė, tačiau žada juos dar praturtinti – suverti dar kelias karoliukų juostas, kaip ir privalu pajūrio moteriai.

Dar Regina planuoja pasisiūdinti specialius batus, avimus prie tautinio rūbo. Jau susirado ir šiaulietę batsiuvę, kuri geba juos pasiūti.

„Svarstau pasisiūdinti ir žieminius viršutinius tautinius rūbus – juodą pagražintą puspaltį, kokį vilkėdavo Mažosios Lietuvos moterys, bet kol kas pakentėsiu. Noriu vyrui pasiūti tautinį kostiumą, kad šventėse abu gražiai atrodytume“, – šypsosi ji.

karoliai.jpg

Relikvija ir pasididžiavimas

Regina turi jau dvi suaugusias dukras ir iškart atmeta mintį, kad dukros ims peštis, kuri galės vilkėti gražųjį mamos rūbą. Tik Eglei rūbas tiks pagal figūrą, o smulkesnio sudėjimo Jolanta jau užsimanė pati tautinį kostiumą pasisiūdinti.

Regina atskleidžia, kad jos šeima turi dar vieną relikviją – senovinius gintarinius karolius, kuriuos padovanojo Klaipėdoje gyvenanti vaikų neturėjusi teta. „Nuostabiai gražūs, apvalūs, dvigubi, papuošti metalinėmis detalėmis. Kol Jolanta buvo maža, karoliais puošiausi aš, o dabar dukrai atidaviau. Jie tokie unikalūs, kad panašių niekur pirkti nerandu. Ir karoliai, ir mano tautinis rūbas taps mūsų šeimos relikvija“, – kalba pašnekovė.

Tautiniu rūbu Regina velkasi eidama į visas oficialias šventes. „Tik mokykloje dar nebuvau, bet Rugsėjo 1-ąją būtinai pasipuošiu“, – žada ji ir sako, kad viešai matomi vyrai ir moterys tikrai galėtų tautiniais rūbais vilkėti per valstybines šventes. Juk taip išreiškiamas pasididžiavimas, kad esame lietuviai.



REDAKCIJA REKOMENDUOJA