Angle down Atgal

Tarptautinei konferencijai „Mokytojų ugdymas XXI a.: pokyčiai ir perspektyvos“ – švietimo bendruomenės dėmesys

Lapkričio 27 d. Šiaulių universiteto Edukologijos institutas 13-ą kartą surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Mokytojų ugdymas XXI amžiuje: pokyčiai ir perspektyvos“. Kasmet ši Šiaulių universiteto Edukologijos instituto rengiama tarptautinė konferencija sukviečia plačiąją Lietuvos ir užsienio mokslininkų, pedagogų praktikų, švietimo pagalbos specialistų ir tyrėjų bendruomenę padiskutuoti aktualiausiais mokytojų rengimo, mokinių ugdymo klausimais, dalytis idėjomis ir naujausiais atliekamų tyrimų rezultatais.

Pranešimus konferencijoje pristatė edukologijos mokslininkai, pedagogai praktikai iš Lietuvos, Vokietijos, Portugalijos, Latvijos, Suomijos ir Šveicarijos.

Konferencijos dalyvius pasveikino laikinai Šiaulių universiteto rektoriaus pareigas einantis prof. Darius Šiaučiūnas ir Vilniaus universiteto, kurio struktūros dalimi nuo 2021 m. sausio 1 d. tampa Šiaulių universitetas, rektorius prof. dr. Rimvydas Petrauskas. VU rektoriaus nuomone, konferencijos tema šiandien yra labai aktuali. „Mokytojų ugdymas XXI a. – tai klausimas kurį šiuo metu kelia šiuo metu Lietuvoje visi – akademikai, politikai, pati visuomenė. Akivaizdu, kad atsakymus į keliamus klausimus gali duoti tik universitetai. Kartu su Šiaulių akademija kursime jungtinį pedagogikos centrą, kuris, tikiu, imsis lyderystės nacionaliniu mastu. Esu įsitikinęs, kad sutelkę pajėgas galime suteikti provežį šioje srityje. Turime keisti požiūrį į švietimą, kad išsilavinimas būtų suvokiamas kaip individualios sėkmės sąlyga“, – pažymėjo VU rektorius.

Plenarinėje konferencijos sesijoje buvo perskaityti penki Lietuvos, Vokietijos ir Šveicarijos edukologijos specialistų pranešimai, sukėlę didelį konferencijos dalyvių susidomėjimą.

LR Prezidento patarėja V. Bačkiūtė: „Labiausiai trūksta ne dalykų mokytojų, o švietimo pagalbos specialistų“

Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė pranešime „Švietimas regionuose: prioritetai, lūkesčiai ir praktika“ pažymėjo, jog šiuo metu didžiausia švietimo įstaigų problema – specialistų trūkumas. Universitetams, rengiantiems pedagogus ir galvojantiems apie naujas studijų programas, reikėtų žinoti, jog šiuo metu labiausiai trūksta ne dalykų mokytojų, o švietimo pagalbos specialistų. V. Bačkiūtė: „Šiaulių universiteto bendruomenei ši situacija yra puikiai pažįstama, todėl norėčiau paraginti jungtines Šiaulių ir Vilniaus universitetų pajėgas pagalvoti apie intensyvesnį ir kokybiškesnį švietimo pagalbos specialistų rengimą mokykloms. Didžiausia aktualija šiuo metu ne mokytojams siūlomi psichologijos ar specialiosios pedagogikos mokymai universitetuose, bet mokykloje teikiama pagalba mokytojams, dirbantiems su specialiųjų ugdymosi poreikų turinčiais mokiniais, taip pat pagalba diegiant ir naudojant naujas technologijas pamokose. Pagrindinė švietimo misija – sukurti lygiavertes galimybes arba kultūrinį sociaekonominį kontekstą mokyklose ir tokiu būdu galėtume motyvuoti mokinius geriau mokytis, jeigu personalizuotas mokymas, įžvalgos į bendrą visuomenės lūkestį, kad kiekvienas vaikas būtų pastebėtas, būtų aktualizuoti. Man atrodo, kad ir pedagogų rengimo centrų rūpestis, kad naujoji pedagogų karta vis dėlto nemanytų, jog pažanga į ugdymo įstaigas ateina labai greitai, bet būtų motyvuoti tą pažangą tiekti ir įžvelgti tuos faktorius, kurie neleidžia kiekvienam mokiniui pajusti technologijų ir besikeičiančio pasaulio plačių galimybių“.

Pranešėja taip pat pažymėjo, jog yra labai svarbu mokytojų rengėjams atkreipti dėmesį į tai, jog būsimieji mokytojai būtų susipažinę su mokyklos vadybine aplinka, mokytojo profesijos reglamentavimu, darbo krūvio bei atlyginimo sandara ir kt. Jaunų specialistų žinios ir jų teikiami pasiūlymai, anot V. Bačkiūtės, įgalintų mokyklų vadovams ir švietimo įstaigų steigėjams atkreipti dėmesį į kitokį požiūrį į švietimą ir paskatintų spartesnę pačios švietimo vadybos kaitą.

Tvarumas švietime – visų pastangų reikalaujantis rezultatas

Šiaulių universiteto studijų prorektorė prof. dr. Renatos Bilbokaitės pranešimo tema – „Tvaraus švietimo lūkestis poveikio visuomenei didinimo kontekste“ nagrinėjo tvarumo sąvokos reikšmę visuomenės gyvenime ir švietime. Pasak mokslininkės, vienas iš svarbiausių tvarumo požymių yra visų mūsų poveikis, kviekvieno atlikti veiksmai ir jų poveikis kitam, t. y. tai, kas visų kartu sukuriama. „Kūryba švietime turi vykti kartu. Net jeigu kuriame pavieniui, mes turime kelti klausimą, ką mes sukuriame ir kaip tai paveiks kitą? Ar tiktai padėsime pasiekti mokiniui rezultatų ir formaliąją pažangą, ar darysime didelį indėlį į vaiko asmenybės brandą? Švietime turi vykti ir kaita, bet ji turi būti nuosekli, todėl šiandien keliamas klausimas, kur šiuo metu eina Lietuvos švietimas, nes dažnai matome, tik dalį šio proceso fragmentacijos. Mokytojas šiandien nežino, kur Lietuvos švietimas turėtų būti po dešimties metų, kokie turėtų būti jo rezultatai. Vis dėlto, džiaugiamės, kad iš lėto atsiranda tas reikalingas požiūris į tolydumą – iš lėto atnaujiname kompetencijas, palaipsniui įvedame tokius segmentus, kaip požiūrį į asmenybės brandą, perkeliamąsias kūrybines kompetencijas, palaipsniui atitrūkstant nuo formalių dalykų. Bet kokia švietimo pertvarka, bet koks veiksmas, mokytojo veikla, turi būti pagrįsta atsakant į klausimą, kodėl renkamės tuos metodus pedagogikoje ar studijose – kodėl mes konstruojam tuo grįstą programą, ko reikia dabarčiai, ko reikia ateičiai ir visada atsakant į klausimą, ar galime pasinaudoti savo turimais resursais, kad tai būtų taupu, įtrauku ir subalansuota. Pedagoginėse studijose, manau, kad reikia tolygiai išlaikyti klasikines pamatines vertybes, bet kartu ir diegti naujoves, kad darytume poveikį studentui, ir kad studentas, išėjęs į ugdymo įstaigą, jau galėtų darytų poveikį mokiniams“, – pažymėjo prof. dr. Bilbokaitė.

Profesorė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog švietimas turi kurti tvarų poveik atsižvelgiant į keturis pagrindinius segmentus – socialinį, kultūrinį, ekonominį, ekologinį. „Švietime būkime visi labai vieningi, nes tik kartu, priimdami socialinę atsakomybę galime švietimą palaipsniui padaryti tvariu“, – baigdama pranešimą pažymėjo edukologijos mokslininkė.

Pristatytos bendrojo ugdymo progamų informatikos pasiekimų sritys ir kompetencijos

Labai aktualus buvo ir Vilniaus universiteto Duomenų mokslo ir skaitmeninių technologijų instituto profesorės dr. Valentinos Dagienės pranešimas „Skaitmeninės kompetencijos pradiniame ir pagrindiniame ugdyme“. Ji pasidžiaugė, jog mūsų bendrosios ugdymo programos akcentuoja kompetencijų ugdymą, tarp kurių viena svarbiausia yra komunikavimo kompetencija – gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias, naudojantis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis bei technologijomis. Profesorė detaliai pristatė Europos dokumentuose apibrėžtas skaitmeninio raštingumo kompetencijas ir Lietuvos mokslininkų išskirtas bendrojo ugdymo progamose atsispindinčias informatikos pasiekimų sritis, apimančias skaitmeninio turinio kūrimą, algoritmus ir programavimą, duomenų tyrybą ir informaciją, technologinių problemų valdymą, virtualų bendravimą ir bendradarbiavimą ir kt.. Taip pat buvo pristatytas informatikos sričių ir pasiekimų projektas, kuris, pasak dr. V. Dagienės, jau yra beveik visiškai parengtas ir yra gerai vertinamas. Apžvelgdama informatikos dalyką bendrojo lavinimo ugdymo programose dr. V. Dagienė pažymėjo, jog 30 proc. turinio bendrojo ugdymo informatikos programose leidžiama vykdyti laisvai mokytojo nuožiūra, t. y. kartoti, gilinti žinias, vykdyti projektus, aktyvuoti edukacines veiklas, inicijuoti ir organizuoti integruotas pamokas ir kt. Konferencijos dalyviams ypač buvo naudingi profesorės pateikti didaktiniai patarimai, kaip mokyti vaikus informatikos. „Mokykimės darydami, mokykimės dauge, nebijokime, klauskime vaikų, žaiskime, siekime veiklų įvairovės, jauskimės laisvi – džiaukimės gyvenimu ir mokymusi. Juk naujų idėjų išbandymas, netikėtų atradimų akimirkos, naujos žinios, dalijimasis patirtimi neša džiaugsmą“, – sako prof. dr. V. Dagienė.

Konferencijos pranešimuose – šalies bei užsienio mokslininkų tyrimai ir praktinės patirtys

Plenarinėje konferencijos sesijoje pranešimus skaitė ir du pranešėjai iš užsienio – Fechtos (Vokietija) universiteto prof. Marco Rieckman („Teacher Education and Training for Education for Sustainable Development“) ir Ciuricho mokytojų rengimo universiteto prof. dr. Mirjam Kocher („Promoting Competences for High Quality Teaching and Teacher’s Personality Aspects: An Intervention Study“).

Pranešimų sesijose „Inkliuzinio švietimo iššūkiai mokytojų ir pagalbos specialistų ugdymui“, „Pedagogų rengimas ir profesinis augimas“, „Pedagogų ugdytojų kompetencijos ir jų tobulinimas(is) postmodernios visuomenės iššūkių kontekste“, „Muzikinis ugdymas: realybė ir iššūkiai“ taip pat netrūko įdomių ir aktualių pranešimų, iš kurių net 22 pranešimai buvo Šiaulių universiteto mokslininkų. 11 pranešimų buvo paskelbti virtualioje internetinėje erdvėje.

Tarptautinės konferencijos „Mokytojų ugdymas XXI amžiuje: pokyčiai ir perspektyvos“ mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Daiva Malinauskienė žiaugiasi, jog konferencija ir jos tematika sulaukė didelio Lietuvos ir užsienio pedagogų, švietimo specialistų susidomėjimo – į konferenciją užsiregistravo per 500 klausytojų. Edukologijos instituto bendruomenės vardu ji išreiškė padėką ilgametei šios konferencijos organizatorei, mokslinių idėjų generatorei prof. habil. dr. Audronei Juodaitytei, daug metų buvusiai šios konferencijos mokslinio komiteto pirmininkei bei mokslo darbų žurnalo „Mokytojų ugdymas“ vyriausiajai redaktorei, taip pat visiems Šiaulių universiteto Edukologijos instituto kolegoms, prisidėjusiems prie konferencijos surengimo. Pasak prof. dr. D. Malinauskienės, numatoma, jog konferencijoje pristatyti pranešimai bus patalpinti į bendrą leidinį, kuris turėtų būti naudingas kiekvienam švietimo specialistui.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite