Angle down Atgal

Tarp geriausių ES jaunųjų žurnalistų – VU studentas Lukas Paškevičius

Spalio 11-20 dienomis įvyko didžiausias Briuselyje kasmet organizuojamas renginys, skirtas ES sanglaudos politikai: ,,Europos Regionų ir miestų savaitė“. Be kasmet vykstančių diskusijų, jau antrus metus programoje dėmesio skirta ir perspektyviems jauniesiems žurnalistams, o tarp 30 laimingųjų šiemet ir Vilniaus universiteto studentas Lukas Paškevičius, su kuriuo kalbamės apie programoje patirtus įspūdžius ir žurnalistiką.

Kaip ir kada nusprendei, kad nori dalyvauti programoje?

Apie programą ,,Youth4Regions“ sužinojau bežiūrėdamas Europos Komisijos spaudos konferenciją internete jau įpusėjus vasarai. Nežinau, kiek Lietuvoje žmonių taip pat atranda tokiems dalykams laiko, tikriausiai mažuma, bet mane visuomet domino žinoti tai, kas vyksta mūsų regione, o kai žinai daugiau už kitą, visuomet esi pranašesnis. Taip atsitiko ir tą kartą. Europos Komisijos atstovas spaudai pasakė, kad rudenį bus organizuojama karjeros siekiantiems, jauniesiems žurnalistams skirta programa ir tai patraukė mano dėmesį. Užpildžiau anketą, kurioje atsakymai į klausimus turėjo būti vos kelių sakinių, taip pat reikėjo įrodyti savo susidomėjimą apie ES, o tai, ar būsi atrinktas lėmė atrankos darbas – reikėjo parengti straipsnį arba vaizdo reportažą anglų kalba apie tai, ką ES daro tavo regione.

Apie ką buvo tavo darbas?

Pasirinkau rašyti straipsnį apie tai, kur dingo Elektrėnų savivaldybės jaunimas. Bent jau panašiai skambėjo antraštė, tikiu, kad ji patraukė skaitytojų dėmesį. Papasakojau istoriją, kaip kažkada gatvėje laiką leidęs jaunimas atrado kitą vietą – atvirą jaunimo erdvę, o vėliau, kai nebegalėjo joje tilpti ir modernų jaunimo centrą. Žinoma, kadangi tema buvo: ,,Ką ES daro mano regione?“, pažymėjau, jog be ES 30-metį švenčiančios programos ,,Interreg“ pagalbos, kurioje Elektrėnų savivaldybė bendradarbiauja su Pilypavo valsčiumi, tokio centro statybos būtų užsitęsusios ne tik dėl finansų stygiaus, bet ir ilgo sprendimų priėmimo proceso, taip pat atkreipiau dėmesį į programos teikiamą galimybę sustiprinti abipusę bendrystę tarp skirtingų ES regionų. Negaliu trumpai nupasakoti visos publikacijos, bet kviečiu visus ją perskaityti.

Ši publikacija atvėrė kelią būti nominuotam geriausiems ES jauniesiems žurnalistams skiriamam apdovanojimui?

Pirmiausia, šis straipsnis atvėrė galimybę dalyvauti programoje su kitais jaunaisiais žurnalistais, nes buvo vertinamas prieš kviečiant dalyvius atvykti į Briuselį, o tik vėliau jis buvo svarstomas ir tarp kitų pačių geriausių, daugiau nei pusės tūkstančio darbų iš visos ES ,,Megalizzi-Niedzielski“ apdovanojimui. Nežinantiems reikėtų pasakyti, kad apdovanojimas įsteigtas po tragiško įvykio, kai 2018 metais jaunieji žurnalistai Antonio Megalizzi ir Bartekas Pedro Orentas-Niedzielskis, žuvo po teroristinio išpuolio Strasbūre. Dalyvaujant apdovanojimų ceremonijoje jaučiau dvigubus jausmus. Labai liūdna, kad žuvo du jauni žmonės, tokio pat amžiaus jaunieji kolegos, tačiau tuo pat labai simboliška ir gražu, kad kiti du jaunieji žurnalistai turi galimybę gauti tokį apdovanojimą, išgirsti paskatinimą ir įgauti motyvacijos, kurių dažnai pritrūksta, kai susiduriama su kliūtimis. Nors laimėti apdovanojimo ir nepavyko, bet labai džiaugiuosi įvertinimu, nes iš savo patirties galiu pasakyti, jog kiekvienas laimėjimas ar galimybė būti tarp nominantų neabejotinai paskatina ir toliau tęsti savo pradėtus darbus profesinėje srityje. Taip pat tai leis nepamiršti ES ir visuomet prisiminti, kad yra tokių kolegų, kurie žuvo dėl to, ką šiandien turėdami savo patirtį galime ir turime tęsti kiekvienas iš mūsų.

Kaip atrodė pats renginys per koronaviruso pandemiją?

Negaliu palyginti su praėjusiais metais, nes pats jame dalyvauju pirmą kartą, bet iš to, ką sako organizatoriai – šiemet jis visai kitoks. Anksčiau programos metu čia susiburdavo keli tūkstančiai žmonių – savivaldybių merai, žurnalistai, NVO ir startuolių atstovai, deja, šiemet žurnalistų skaičius ribojamas ir jų buvo galima išvysti vos keliasdešimt, o dauguma diskusijų persikėlė į virtualią erdvę. Svarbiausia, kad nenukentėjo turinys, tikrai įdomu pasiklausyti ES vadovų minčių, buvo galimybė užduoti klausimus, padiskutuoti, kad ir per kompiuterio ekraną, rezultatas vis tiek toks pat. Kaip bebūtų, suprantu, kokia dabar yra rimta situacija ir labai vertinu šią galimybę, nes tai buvo mano pirmasis renginys užsienyje, davęs tiek daug žinių, kurių prireiks dirbant žurnalistu ateityje. Be to, ne mažiau svarbu, kad be oficialios programos turėjau išskirtinę galimybę, kai gali padiskutuoti su kitais savo kolegomis – jaunaisiais žurnalistais iš visos Europos Sąjungos.

Sakai, kad teko pasikalbėti su kitais jaunaisiais žurnalistais iš visos Europos. Apie ką diskutavote?

Taip, dažniausiai pasikalbėti pavykdavo rytais, trumpų pertaukėlių metu arba pasibaigus programai. Temos labai įvairios: kalbėjome apie tai, kaip matome žurnalistiką dabar, nes kiekvienas dalyvis jau yra daugiau ar mažiau padirbėjęs šioje srityje, mąstėm, kokios jos norėtume po dešimties ar daugiau metų, diskutavome su kokiais iššūkiais susiduriame kasdien. Bendrai pasidalindavome savo asmenine-profesine patirtimi, buvo įdomu pasiklausyti kitų dalyvių istorijų. Ir tikrai nenustebdavau, kai išgirsdavau tai, kas jau yra pažįstama. Kartais pagalvodavau, kad kalbama būtent apie Lietuvą, nors dalyvis pristato savo valstybės situaciją. Ir įdomu, ir tuo pačiu liūdna, bet problemos panašios, tik galimi sprendimai skirtingose šalyse kitokie. Pats turėjau galimybę atlikti praktiką vasarą savaitraštyje ,,Elektrėnų kronika“ ir galiu tik pasidžiaugti, kad kol turėsime tokias stiprias ir nepriklausomas žiniasklaidos priemones, pirmiausia – regionuose, tol ir tvirtai laikysis profesionalios žurnalistikos pamatas. Su tuo sutiko ir kiti projekto dalyviai, nes dauguma priemonių dabar valdo politikai, verslo grupės ir panašiai, Vyriausybės kišasi į žiniasklaidos veiklą.  Žinoma, nereikia pagalvoti, kad kalbėjom tik apie blogas patirtis, pasidalinau ir geraisiais pavyzdžiais.

Kokius įspūdžius išsiveži iš Briuselio į Lietuvą? Galbūt pasikeitė ateities planai?

Didelį bagažą informacijos apie ES regioninę ir sanglaudos politiką, taip pat ES politikų ir tarnautojų, savo kolegų – jaunųjų žurnalistų kontaktus. Tikiu, kad tai man labai pravers ateityje. Taip pat išsivežu vieną mintį, pasakytą ES regionų komiteto prezidento Apostolo Cicikosto: ,,Jei turėsime silpnus regionus, turėsime silpnas valstybes ir silpną ES“. Manau, kad atidžiau stebėsiu, kas vyksta mano regione, mano savivaldybėje. Tai tikrai labai įdomu ir tuo pačiu svarbu, nes daugelis pokyčių prasideda arba gali prasidėti ne Seime ar Vyriausybėje, o savivaldoje. Ateities planai kol kas nepasikeitė – nors ES institucijos žavi, kol kas, kaip ir minėjau, didesnį dėmesį noriu skirti regionams, bendrai Lietuvos aktualijoms ir tai, kas vyksta čia. Reikia sėkmingai tęsti studijas bei tobulėti, jog ateityje turėtume tik kuo daugiau kokybiškos ir profesionalios žurnalistikos.

Parengė Ernestas Fedorovičius / Europe Day

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite