Angle down Atgal

Taikdariškas filmas sulaukė tarptautinio susidomėjimo

Druskininkų Jaunimo užimtumo centre pagaliau įvyko ilgai laukta dokumentinio filmo „Begalinis koridorius“ peržiūra. Renginyje apie Lazdijus buvo kalbama tikrai daug, kadangi filmas sukurtas pagal tikrus įvykius, remiantis lazdijiečio, karo žurnalisto Ričardo Lapaičio dienoraščiais, rašytais „karštuose taškuose“.

Renginiui – dėmesys iš užsienio

Nors filmo peržiūra buvo planuojama ramioje, nedidelėje auditorijoje – įvykiai įgavo pagreitį. Renginys sulaukė susidomėjimo užsienyje. Į Druskininkus atvyko svečias net iš tolimojo Azerbaidžano. Tai Tarptautinio Europos-Azijos spaudos fondo prezidentas Umudas Mirzajevas. Atvyko ir Azerbaidžano Respublikos ambasadoriaus padėjėjas Atesh Girkhijev, Lietuvos Respublikos Seimo narė Aušra Papirtienė, Druskininkų policijos komisariato viršininkas Gintaras Krasnickas. Taip pat Lazdijų švietimo centro, Viešosios bibliotekos, Meno mokyklos vadovai, respublikinės žiniasklaidos atstovai, kariškiai, Šaulių Sąjungos nariai bei patys druskininkiečiai. Iškilmingą renginį vedė karo žurnalistas R. Lapaitis.

Orkestras „Žingsniai“ grojo 613 žuvusiųjų

Azerbaidžano miestas Chodžali, esantis Kalnų Karabache, 1992 metų vasario 25-osios naktį per armėnų separatistų ir Rusijos 366-ojo pulko puolimą 613 taikių gyventojų. Tarp jų buvo nužudyta 106 moterys, 63 vaikai, 70 senelių, 487 patyrė sunkius sužalojimus, 150 dingo be žinios, 54 nužudyti ypač žiauriai, 1275 vyrų, moterų ir vaikų pateko į armėnų nelaisvę. Ten patyrė neapsakomas kančias ir buvo išvaduoti tik įsikišus Raudonojo Kryžiaus organizacijai.

Lazdijų meno mokyklos saksofonistų ir Veisiejų skyriaus akordeonistų jungtinis ansamblis „Žingsniai“, kurio vadovas Irina Gudebskienė bei Deimantas Pavilonis – grojo būtent 613-kai žuvusiųjų bei visiems nukentėjusiems nuo karo žiaurumų žmonėms.

Taikdariškas kinas Druskininkuose suvienijo skirtingo amžiaus ir pažiūrų žmones. Orkestras „Žingsniai“ sulaukė didelio dėmesio ir užsienio spaudoje. Muzika už taiką, pasaulis be karo, pasirodo, gali suvienyti skirtingų tautų ir religijų žmones. Renginyje dalyvavę svečiai iš tolimojo Pietų Kaukazo tai puikiai suprato. Renginio organizatorių pasiųstą taikdarišką žinutę suprato ir vietiniai.

Aleksandras Brokas padėkojo karo reporteriui

Juostos premjera buvo surengta Britų kino akademijoje Londone, o vėliau sekė apdovanojimai Madrido, Tenerifės, Džakartos tarptautiniuose kino festivaliuose. Amerikoje juosta pelnė pagrindinį prizą mažaisiais „Oskarais“ vadinamuose kino apdovanojimuose „Accolade Global Film Competition“. Teisę filmą rodyti įsigijo vienas didžiausių pasaulio televizijos tinklų „All Jazeera“, Izraelio, Turkijos televizijos. O pačią juostą įgarsino britų kino žvaigždė Jeremy Ironsas. Vargu ar buvo galima tikėtis, jog filmo prodiuseris ir režisierius Aleksandras Brokas suteiks leidimą rodyti nedideliame Druskininkų JUC. Tačiau A. Brokas nusprendė pagerbti dzūkus ir sutiko pats asmeniškai dalyvauti renginyje.

Filmo režisierius ir prodiuseris A. Brokas pasakojo, kaip jį ir kitus 15 šalių filmo kūrėjus likimas suvedė su R. Lapaičiu. „Iki šio filmo aš nieko nežinojau apie Ričardą. Nežinojau nei kur jis gyvena, nei kuo užsiima. Kurdami filmą, ieškojome gyvų tragedijos liudytojų. Vienas pažįstamų užsiminė, kad devintojo dešimtmečio pradžioje kažkas iš lietuvių žurnalistų rašė apie karą, Azerbaidžaną, Kalnų Karabachą. Taip žingsnis po žingsnio išsiaiškinome, kad tai buvo Ričardas. Susiradome jį. Esu dėkingas, kad jis leido mums prisiliesti prie savo dienoraščių, pasitikėjo mumis, atvėrė savo gyvenimo lobynus... Finale mes tą filmą parodėme turbūt milijardui planetos gyventojų. Jau aišku, kad tą filmą suprato nuo Indonezijos iki JAV. Džiaugiuosi, kad sudaryta galimybė šiandien filmą parodyti ir Druskininkams.“

Renginyje – svečias iš Baku

„Niekas nesitikėjo, jog šis renginys sulauks tarptautinio susidomėjimo ir į renginį atvyks Tarptautinio Europos-Azijos Spaudos Fondo prezidentas Umudas Mirzajevas,“ – sakė R. Lapaitis. Fondo prezidentas įvardijo, kad filmas pasakoja apie žiaurumus prieš taikius Chodžali gyventojus. Jog ekrane parodyti vaizdai – tai tik nedidelė dalis įvykių, o nusikaltimus įvykdę žmonės iki šiol nenubausti. Jis apgailestavo, jog anuomet žinią apie Chodžali žudynes civilizuotas pasaulis sutiko abejinga tyla. Fondo prezidentas buvo atviras – ir pats esąs karo pabėgėlis. Tokių kaip jis Azerbaidžane milijonas, o 20 procentų jo šalies okupuota. U. Mirzajevas padėkojo Ričardui, kuris suprato svetimą skausmą ir sunkiausiu metu buvo tiesos pusėje. „Nei šio man svarbaus susitikimo, nei filmo nebūtų, jei ne kilnus Lietuvos lietuvių, tautos sūnus Ričardas Lapaitis,“ – kalbėjo U. Mirzajevas.

Padėka ir Lazdijų rajono merei Ausmai Miškinienei

Iš tolimojo Azerbaidžano į Druskininkus atkeliavo padėkos už asmenišką prisidėjimą organizuojant šį taikos ir atminties renginį. Viena jų skirta Lazdijų rajono savivaldybės merei Ausmai Miškinienei. Merė nedvejodama skyrė transportą, jog į filmo peržiūrą galėtų atvykti Meno mokyklos akordeonistų ir saksofonistų orkestras „Žingsniai“. Padėkos buvo įteiktos ir Druskininkų policijos komisariato viršininkui Gintarui Krasnickui, Jaunimo užimtumo centro direktorei Aušrai Nedzinskienei. Karo žurnalistui Ričardui Lapaičiui bei Lietuvos dokumentinių ir meninių filmų prodiuseriui režisieriui Aleksandrui Brokui U. Mirzajevas įteikė aukščiausius apdovanojimus – „Karabach“.

Seimo narė Aušra Papirtienė, atvykusi specialiai į šį renginį, R. Lapaičiui ir A. Brokui įteikė „Laisvės“ simbolius. Sekančią dieną R. Lapaitis buvo pakviestas į Azerbaidžano Respublikos ambasadą, kur susitiko su Jo Ekscelencija ambasadoriumi Tamerlanu Garajevu. Ambasadorius pabrėžė, jog tokie renginiai už taiką bei tautų draugystę stiprina Lietuvos ir Azerbaidžano santykius. Jog nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas praturtina kultūrinį dviejų šalių gyvenimą.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite