Angle down Atgal

„Swedbank“ tyrimas: šeštadalis susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais

Beveik pusė (48 proc.) šalies gyventojų sako, kad jie arba jų artimieji šiemet susidūrė su telefoniniais ar elektroniniais sukčiais, atskleidžia „Swedbank“ Finansų instituto užsakymu atlikta gyventojų apklausa. 1 iš 6 susidūrimų su sukčiais gyventojams baigiasi finansiniais nuostoliais.

Kaip rodo „Swedbank“ tyrimas, kiek daugiau nei trečdalis (36 proc.) su sukčiais susidūrusių ir materialinę žalą patyrusių gyventojų teigia, kad dėl to prarado 10-50 eurų. Kone kas penktas (18 proc.) nukentėjusiųjų sako patyrę 101-500 eurų nuostolius, 13 proc. nukentėjusiųjų nurodo 51-100 eurų žalą. Daugiau nei 3 tūkst. eurų teigia praradę 4 proc. su sukčių atakomis susidūrusių ir finansinės žalos patyrusių gyventojų.

Pasak „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės, nors telefoniniai skambučiai išlieka pagrindiniu metodu, su kuriuo sako susidūrę 88 proc. gyventojų, vis daugiau gyventojų susiduria su elektroniniu sukčiavimu, kai sukčiai savo aukų ieško internete, socialiniuose tinkluose ar siųsdami fiktyvius elektroninius laiškus.

„Pastebime savo klientų kreipimuose, kad daug ir išradingų susisiekimų sulaukia ne tik telefonais, kas buvo ir išlieka populiaru, bet daug kontaktų gauna ir e. paštu ar socialiniuose tinkluose. Šių metų viena tendencijų – investavimo į įvairias platformas su įžymybėmis kvietimai ir siūlymai užsidirbti nemažus pinigus“, – sakė J. Cvilikienė.

Jos teigimu, virš 40 proc. su sukčiais šiemet susidūrusių gyventojų sako, kad yra gavę apgaulingų e. laiškų. Tai 15 proc. daugiau nei prieš trejus metus. Dvigubai daugiau nei prieš trejetą metų sako susidūrę ir su sukčiais socialiniuose tinkluose. Išaugo ir susidūrusių su kenkėjiškomis programėlėmis bei netikromis e. parduotuvėmis gyventojų skaičius.

Tyrimo duomenimis, beveik pusė (47 proc.) apklaustųjų sako, kad jaučiasi nesaugūs, nes mano, kad sukčių aukomis gali tapti kiekvienas. Dar 11 proc. pažymi neturintys pakankamai informacijos, kaip apsisaugoti nuo sukčių, todėl nuogąstauja dėl savo pinigų ar asmeninių duomenų saugumo.

Kaip rodo tyrimas, 47 proc. gyventojų sako atkreipiantys dėmesį į informaciją apie sukčiavimo atvejus bei prevenciją žiniasklaidoje, 35 proc. nurodo besistengiantys neviešinti asmeninės informacijos soc. tinkluose. Tai yra atitinkamai, 21 proc. ir 12 proc. daugiau, nei gyventojai nurodė 2016-aisiais metais.

Taip pat per paskutinius trejus metus iki 24 proc. išaugo gyventojų, naudojančių legalią programinę įrangą ir antivirusines programas, dalis ir iki 13 proc. ūgtelėjo nuolat savo slaptažodžius keičiančių gyventojų dalis.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite