„Mokesčių reforma kilstelėjo atlyginimų, atskaičius mokesčius, augimą į senokai regėtas aukštumas, ir tai turėjo įtakos dideliam būsto įperkamumo šuoliui. Tiesa, žymi atlyginimų augimo dalis tenka pensijų kaupimui, todėl realus būsto perkamosios galios augimas gali būti kiek mažesnis“, − pranešime sako „Swedbank“ vyresnysis ekonomistas Vytenis Šimkus.

Pasak ekonomisto, Vilniuje per metus sandorių skaičius augo beveik 21 proc., o naujų butų pardavimai išaugo 43 procentais. Naujos statybos būsto dalis pardavimuose ir toliau augo ir viršijo 40 procentų.

„Aukšta būsto paklausa ir spartus atlyginimų augimas atsispindėjo ir Vilniaus būsto kainose. Būsto kainos Vilniuje pirmą šių metų ketvirtį vidutiniškai augo 5 proc. per metus ir siekė 1529 eurus už vieną kvadratinį metrą“, − sako V. Šimkus.

Jis pažymi, kad Kaune būsto kainas į viršų kėlė didelis naujo būsto rinkos aktyvumas. Per metus būstas Kaune brango 10 proc., senos statybos būsto sandoriai augo lėčiau, tačiau naujų butų sandorius skaičius pirmą ketvirtį augo 38 proc., sako ekspertas.

Tuo metu būstas Klaipėdoje per metus brango 9 proc., sandorių skaičius tuo pačiu laikotarpiu išaugo beveik 12 procentų. Naujas būstas Klaipėdoje brango dvigubai sparčiau nei senos statybos butai, atitinkamai 11 proc. ir 5 proc. Per metus Klaipėdoje patrigubėjo naujos statybos butų pardavimai, tačiau Klaipėda pasižymi seklia nekilnojamojo turto rinka, ir keli nekilnojamojo turto projektai gali smarkiai koreguoti statistiką, teigia V. Šimkus.

Pasak ekonomistų, 15 procentų siekiantis atlyginimo, atskaičius mokesčius, augimas augino būsto įperkamumą Vilniuje.

„Per metus būsto įperkamumo indeksas padidėjo 8 punktais ir užbrėžė dar vieną naują rekordo liniją. Palyginti su praėjusių metų pradžia, laikotarpis, reikalingas sutaupyti pradinei įnašai, sutrumpėjo 2,5 mėnesio. Vilniečiai vidutiniškai galėjo įpirkti 77 kvadratinių metrų būstą“, − sako V. Šimkus.

Pasak jo, Kaune būsto įperkamumas ir toliau išliko aukščiausias tarp didžiųjų Lietuvos miestų, tačiau jis augo lėčiau nei Vilniuje. Tam įtakos turėjo gana sparčiai augusios būsto kainos, nors atlyginimų augimas buvo panašus kaip ir Vilniuje.

„Klaipėdoje būsto įperkamumo indeksas per metus sumenko 0,5 procentinio punkto. Nors kainų augimas Klaipėdoje buvo panašus į Kauno, tačiau atlyginimai „ant popieriaus“ Klaipėdoje augo 11 proc. - tai yra net 5 proc. punktais lėčiau nei Kaune. Visgi, palyginti su praėjusiu ketvirčiu, būsto įperkamumas uostamiestyje šoktelėjo 7 punktais“, − komentuoja V. Šimkus.

Ekonomistas Nerijus Mačiulis pastebi, kad visuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose nuomos pajamingumas išlieka arti istorinio vidurkio. Tai, pasak jo, rodo, kad, priešingai nei prieš dešimtmetį, būsto rinka plėtojama tvariai, ir perkaitimo ženklų nėra.

Pasak N. Mačiulio, nuomos pajamingumas rodo, kokią buto įsigijimo kainos dalį sudaro metinės jo nuomos pajamos. Vilniuje šiuo metu nuomos pajamingumas siekia apie 6 proc., Klaipėdoje - 6,7 proc., Kaune – apie 7,7 procento. Panašiu tempu didėjančios butų ir jų nuomos kainos rodo, kad kainų pokyčius lemia ne spekuliacijos, o reali būsto paklausa.

„Tolimesnį butų sandorių skaičiaus ir kainų augimą skatina ne tik sparčiai didėjančios gyventojų pajamos, bet ir gerėjančios demografinės tendencijos. Šiemet į Lietuvą atvyko beveik 3 tūkst. daugiau gyventojų, nei išvyko iš šalies, ir teigiamos migracijos tendencijos nustelbė neigiamas natūralias gyventojų kaitos tendencijas“, - sako N. Mačiulis.

Kornelija Mykolaitytė (ELTA)