Švietimo kokybės užtikrinimas – per tarpkultūrines patirtis

Šiauliai
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos švietimo kokybės tema pastaraisiais metais itin aktuali visai šalies visuomenei. Vieni burnoja dėl prastėjančių mokinių mokymosi rezultatų, keiksnoja nesibaigiančias reformas, kiti pirštu baksnoja į neefektyvų Lietuvos mokyklų tinklą ir iš bendro finansavimo katilo išlaikomus tuščius mokyklų pastatus. Tad neretai kyla klausimas, kas iš tiesų yra švietimo kokybė, kas atsakingas už įvertinimą ir kokybės užtikrinimas švietimo ir mokymo srityje?

Tarkultūriniai švietimo skirtumai mažesni nei gali atrodyti

„Vienokių ar kitokių iššūkių, susijusių su švietimo sistemos efektyvumu, žmogiškųjų ir materialinių išteklių valdymu, turi ne tik Lietuva. Tik pas mus problemos vienokios, o kitose šalyse – kitokios. Pavyzdžiui, portugalams tenka spręsti galvosūkius dėl perpildytų klasių, o lietuviams – dėl tuštėjančių“, – sako Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojas ugdymui, švietimo konsultantas ugdymui Mindaugas Malcevičius, 2019-ųjų gruodžio 2-6 dienomis dalyvavęs kvalifikacijos kėlimo kursuose Graikijoje.

Šiaulietis pedagogas, kuris į Graikiją vyko pagal progimnazijos įgyvendinamą „Erasmus+“ KA1 pagrindinio veiksmo bendrojo ugdymo mobilumo projektą „Tarptautinės kompetencijos moderniai mokyklai“ ir dalyvavo mokymuose "Evaluation and Quality Assurance in education and training", visą savaitę turėjo galimybę dalintis švietimo patirtimi su mokyklų vadovais iš Portugalijos, Alžyro, Graikijos, Maltos ir Ganos.

„Labiausiai nustebino tai, kad panašius švietimo kokybės užtikrinimo, įvertinimo modelius turi visos šalys, kurių atstovai dalyvavo kursuose. Net afrikiečiai iš Ganos, kuri nėra Europos Sąjungos sistemos dalis, taiko panašius kokybės užtikrinimo įrankius, taikomus ir Lietuvoje.

Kokybės garantas – žmonių nuostatos

Didžiausias skirtumas, pasak M. Malcevičiaus, kad Lietuvoje švietimo kokybės įsivertinimo kultūra labiau dokumentuota. Daugelis mokyklų, greičiausiai, visai kitaip savo įstaigų viduje organizuotų šiuos procesus, jeigu pastarieji neturėtų prievolinio aspekto, t. y. nebūtų nuleisti įstatymų lygmeniu iš kontroliuojančių institucijų.

„Diskusijų, bendrai atliekamų projektų metu gavau labai naudingos patirties, kad verčiau koncentruotis ne į reikalavimų vykdymą, o į žmogiškųjų išteklių valdymą. Įvertinimo, švietimo kokybės užtikrinimo kultūra – tai tie dalykai, kurie „nepadaromi“ per dieną ar metus. Suformuoti kolektyvo nuostatas, kad patys mokyklos bendruomenės nariai būtų suinteresuoti dalyvavimu kokybės užtikrinimo procese, nėra lengva užduotis. Bet priimti šį iššūkį verta. Kaip rodo kitų šalių patirtis, būtent įsivertinimo kultūra didžiąja dalimi prisideda prie švietimo kokybės užtikrinimo konkrečioje įstaigoje“, – įspūdžiais iš tarpkultūrinių diskusijų su šešiolika mokyklų vadovų iš skirtingų šalių dalijasi M. Malcevičius.

Kultūrinė programa – neatsiejama europinio mobilumo dalis

Europinio mobilumo kursus organizavo Atėnų priemiestyje, Pirėjuje, įsikūręs „IDEC Lifelong Learning“ centras. Jo lektoriai pasirūpino ir turininga kursų dalyvių kultūrine programa. Gana intensyvios savaitės metu aplankyti istoriniai Graikijos sostinės turistiniai objektai, svečiai supažindinti su graikų kultūra, maistu.

„Kiekviena kelionė įgyvendinant tarptautinį projektą – tai galimybė mokytis, praplėsti savo akiratį naujomis žiniomis, galimybė pažinti įdomius žmones iš pačių įvairiausių šalių. Pasaulis tampa vis labiau globalus. Pavyzdžiui, atvykęs į Graikiją nesitikėjau sutikti tūkstantinės mokyklos vadovę iš Portugalijos, kuri prieš kelerius metus lankėsi vienoje Šiaulių miesto progimnazijų ir apie mūsų miestą, mūsų švietimo sistemą išsivežė pačius gražiausius atsiminimus“, – sako M. Malcevičius, tikintis, kad bent dalį kursuose įgytos patirties pavyks perteikti ir savo mokyklos mokytojams.