Bai­gu­si moks­lus Ry­go­je ir su­grįžu­si į Šiau­lius, S. Zak­saitė ati­darė nuo­savą fo­toa­teljė Vil­niaus g. 166. (Šiau­lių ap­skri­ties žydų bend­ruo­menės ar­chy­vo nuo­tr.)
Angle down Atgal

Šviesūs Vil­niaus gatvės žmo­nių vei­dai

Pa­si­tei­ra­vus, kur Šiau­liuo­se įsikū­ru­si le­gen­dinė par­duo­tuvė „Ra­munė“, jos kryptį nu­ro­dytų ko­ne kiek­vie­nas šiau­lie­tis. Ta­čiau to­li gra­žu ne vi­si ži­no, kad maž­daug šio­je vie­to­je prie­š 91 me­tus veikė fo­toa­teljė, ku­rio­je dar­ba­vo­si pir­mo­ji pro­fe­sio­na­li fo­tog­rafė mo­te­ris Šiau­liuo­se So­ša­na Zak­saitė.

Į fotoateljė užsukdavo inteligentija

Šiaulių apskrities žydų bendruomenės salėje šiuo metu eksponuojama S. Zaksaitės fotografijų paroda. Joje – ir pačios fotomenininkės, ir į jos objektyvą patekusių žmonių portretai. Pasibaigus karantinui, tarpukariu alsuojančios S. Zaksaitės fotografijos drauge su šiuolaikinėmis žydų bendruomenės nuotraukomis bus pristatytos Seime. Na, o kol kas dalį parodos gali apžiūrėti pavieniai asmenys. Žinoma, laikantis visų saugumo reikalavimų.

Bendruomenėje ne vienus metus besidarbuojanti Antonina Gainulina sako, kad iš viso sukaupta beveik 300 S. Zaksaitės darbų. Šios nuotraukos – žinomo Lietuvos kraštotyrininko Leibo Lipšico palikimas ir tikra dovana bendruomenei.

Būdingiausia S. Zaksaitei – studijiniai portretai, tačiau taip pat yra akimirkų, užfiksuotų paplūdimiuose, parkuose. Iš fotografijų galima spręsti, kad į fotoateljė paprastai užsukdavo inteligentija – tai matyti iš aprangos, šviesių veidų.

„Būna, žiū­ri į se­nas nuo­trau­kas – vi­si sto­vi įsi­tempę. O S. Zak­saitės dar­buo­se po­zos leng­vos, ma­ty­ti laisvė ir natū­ra­lu­mas“, – sa­ko A. Gai­nu­li­na.
„Būna, žiū­ri į se­nas nuo­trau­kas – vi­si sto­vi įsi­tempę. O S. Zak­saitės dar­buo­se po­zos leng­vos, ma­ty­ti laisvė ir natū­ra­lu­mas“, – sa­ko A. Gai­nu­li­na.

Talentą ir žinias paveldėjo iš tėvo

Pasak A. Gainulinos, apie S. Zaksaitę žinoma ne tiek ir daug, tačiau pagrindiniai jos biografijos faktai išlikę. Būsimoji fotografė gimė Šiauliuose 1909 m. Jos tėvas, taip pat profesionalus fotografas Chaimas Izraelis Zaksas, turėjo nuosavą fotoateljė, veikusią 1901–1914 m. ir 1922–1932 m.

Šiaulių advokatas, kraštotyrininkas Jonas Nekrašius rašė, kad nuo 1922 m. ši fotoateljė veikė nuosavame name prie miesto turgavietės. Čia Ch. I. Zaksas fotografavo studijinius portretus, gamino įstaigų darbuotojų ir gimnazistų vinjetes. Jis taip pat fotografuodavo miesto renginius bei šventes.

Būtent iš tėvo S. Zaksaitė mokėsi fotografijos pagrindų, o baigusi Šiaulių žydų gimnaziją, išvyko studijuoti profesionalaus fotomeno į Rygą. Sugrįžusi į Šiaulius 1930 m., atidarė nuosavą fotoateljė Vilniaus g. 166.

A. Gainulina pasakoja, kad tai buvusi moderniausiai įrengta fotostudija Šiauliuose, o gal ir visoje apskrityje. Fotoateljė S. Zaksaitė ne tik vystė verslą ir įgyvendino kūrybinius sumanymus – turima įranga bei žiniomis ji noriai dalijosi su kitais. Nemokamai konsultuodavo fotografijos mėgėjus, priimdavo jų darbus, leisdavo jiems naudotis fotolaboratorija kasetėms užpildyti ir t. t.

Šio­se nuo­trau­ko­se po­zuo­ja pa­ti S. Zak­saitė, pir­mo­ji pro­fe­sio­na­li fo­tografė mo­te­ris Šiau­liuo­se.
Šio­se nuo­trau­ko­se po­zuo­ja pa­ti S. Zak­saitė, pir­mo­ji pro­fe­sio­na­li fo­tografė mo­te­ris Šiau­liuo­se.

Karjerą tęsė Tel Avive

Fotografuojanti ir nuosavą ateljė turinti moteris tuo metu galėjo stebinti. Nors XX a. pr. Lietuvoje ir buvo prasidėjęs sufražistinis judėjimas, kovojantis už lygias moterų teises, politiniame, kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime dominavo vyrai.
S. Zaksaitė, pirmoji profesionali fotografė moteris Šiauliuose ir galimai Šiaulių apskrityje, buvo savotiškas fenomenas. A. Gainulina prisipažįsta besižavinti S. Zaksaitės drąsa ir fotografijomis. „Būna, žiūri į senas nuotraukas – visi stovi įsitempę. O jos darbuose pozos lengvos, matyti laisvė ir natūralumas“, – sako ji.

1930 m. S. Zaksaitė ištekėjo už tautiečio Rabani ir 1931 m. išvyko gyventi į Izraelį, Tel Avivą. Čia taip pat atidarė nuosavą fotoateljė bei pelnė pripažinimą. 1932 m. į Izraelį gyventi išvyko ir Ch. I. Zaksas, po trejų metų jis mirė. S. Zaksaitės gyvybė taip pat užgeso Šventojoje Žemėje. Fotografė mirė sulauksi penkiasdešimtmečio 1959 m.

Bul­va­ras sle­pia ir dar vie­nos žydų bend­ruo­me­nei svar­bios as­me­nybės is­to­riją.
Bul­va­ras sle­pia ir dar vie­nos žydų bend­ruo­me­nei svar­bios as­me­nybės is­to­riją.

Žygdarbį įamžino atminimo akmuo

Derėtų paminėti, kad bulvaras slepia ir dar vienos žydų bendruomenei svarbios asmenybės istoriją.
L. Lipšico archyvuose nurodoma, kad Vilniaus g. 166 tarpukariu veikė vaikų gydytojo, Šiaulių apskrities gydytojų draugijos pirmininko, poeto ir vertėjo Urijo Rozovskio kabinetas. Telefonų knygose nurodomas kitas adresas – Vilniaus g. 194.

„Mes labai dažnai kalbame apie gydytoją, pedagogą, rašytoją Janušą Korčaką, apie jo žygdarbius. Bet Šiauliuose buvo savas Janušas Korčakas – U. Razovskis. Kai Šiaulių gete vokiečiai įvykdė „vaikų akciją“ ir susodino juos į ešalonus, U. Razovskis savo noru išvyko su vaikais į koncentracijos stovyklą Aušvice. Tuo metu jam buvo 72 m. Visos kelionės metu jis ramino vaikus ir kartojo, kad pasivažinėję jie sugrįš namo. Tačiau iš Aušvico niekas nebegrįžo“, – skaudžią istoriją primena A. Gainulina.

2016 m. vasarą „Atminimo akmenų“ projekto iniciatorius ir vykdytojas vokiečių menininkas Gunteris Demnigas Vilniaus g. įmūrijo U. Rozovskiui skirtą memorialinę žalvario lentelę.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite