Senjorė gausų svečių būrį pasitiko pasipuošusi plačia šypsena ir pakilia nuotaika, o šalia jos rikiavosi patys brangiausi – dukra Joana, jauniausia anūkė Zita su vyru bei provaikaitis Matas. Tiesa, Valerijos gyvenimas nebuvo nuspalvintas vien šviesiomis spalvomis. Augo ji didžiulėje šeimoje – tarp vienuolikos brolių ir sesių Kelvėtų kaime. Deja, laikai buvo negailestingi ir šeimą ištiko baisi tragedija – per vieną savaitę mirė net keturi vaikai. Ir tremtis neaplenkė jos šeimos. Visus išvežė 1946-aisiais, likus kelioms dienoms iki Valerijos vestuvių. Senjorės dukra pasakojo, kad iki Uralo juos vežė mėnesį. Tremtyje praleido 12 metų, o tuomet sugrįžo į išsiilgtąją Tėviškę.

Visą gyvenimą V. Čeliauskaitė daug ir sunkiai dirbo. „Tik dabar ji turi geras dienas, o anksčiau labai sunkiai gyveno“, – pasakojo vienturtė jubiliatės duktė. Pati Valerija susirinkusiesiems gyrėsi, jog yra labai visų mylima. „Mano anūkė Zita yra nuo dangaus nužengusi“, – gražių žodžių negailėjo šimtametė. Dabar pats didžiausias Valerijos turtas – dukra Joana, keturi anūkai ir septyni proanūkiai.

Šilutės raj. savivaldybės inf.