Sveikuolė Janina: „Ledinio vandens terapija padėjo įveikti anginą“
SVEIKATA. Sveikuolė Janina Vaizgalienė sako, kad, pradėjusi reguliarias maudynes lediniame vandenyje, nė karto nesirgo.
Tie, kas per vasarą ir rudenį susidraugavo su šaltu vandeniu, dabar skina sveikatos vaisius. Sveikuolė Janina Vaizgalienė sako, kad nuo tada, kai užsigrūdino ir pradėjo reguliarias maudynes lediniame vandenyje, nė karto nesirgo, net slogos neturėjo.
O žiemomis į ledinį vandenį moteris šoka jau 30 metų.
J. Vaizgalienė pasakoja, kad prieš 30 metų nebūtų nė pagalvojusi, jog maudynės lediniame vandenyje taps kone kasdienybe. Sako net neplanavusi tapti sveikuole. Netikėta liga gyvenimą apvertė aukštyn kojomis.
„Buvau išvykusi į kelionę ir jos metu stipriai susirgau. Kūno temperatūra pakilo iki 39 laipsnių - jaučiausi tikrai prastai.
Kelionėje kartu su mumis buvo biologė, kuri pasisiūlė padėti man pagyti per naktį. Moteris kelis kartus mane karščiuojančią apipylė lediniu vandeniu, siekdama atvėsinti įkaitusį organizmą.
Po to apkamšė šilta antklode, girdė karštomis žolelių arbatomis, ir tai per vieną naktį padėjo man pagyti.
Ryte buvau prikimusi, tačiau gerokai energingesnė, o ir temperatūros nebebuvo“, - prisimena Lietuvos sveikuolių sąjungos senbuvė.
Ji sako, kad tuo metu organizmas patyrė stresą, tačiau kartu jis padėjo ir pasveikti. Tai buvo pirmas žingsnis ilgame grūdinimosi kelyje.
inga-norkiene-1.jpg
Grūdinosi, kol dingo vidinis šaltis
Po pirmo ledinio šoko J. Vaizgalienė pradėjo grūdintis reguliariai. Iš pradžių apsipildavo kibiru šalto vandens.
Paskui į kasdienę rutiną po bėgimo įtraukė ir maudymąsi atviruose vandenyse, o žiemą - eketėse. Prie organizmo grūdinimo netrukus prisijungė ir Janinos vyras.
Nors iš pradžių žiemą į eketę jiedu šokdavo kiekvieną dieną, greitai suprato, kad tai nėra būtina - dabar užtenka karto per savaitę.
„Mums prireikė maždaug pusės metų praktikos, kol pajutome, kad nešalta ir išlipus į krantą. Pradžioje labai skubėdavome kuo greičiau apsivilkti šiltais drabužiais ir kuo daugiau judėti. Po pusmečio nuolatinio grūdinimosi organizmas priprato ir tas vidinis šaltis dingo“, - patirtimi dalinasi sveikuolė.
Janina sako prieš maudynes lediniame vandenyje visada gerai apšylanti: padaranti gerą mankštą, ristele nubėganti kelis kilometrus, kol kūnas pradeda šilti iš vidaus.
„Nuo tada, kai pradėjau reguliariai grūdintis, daugiau nė karto nesirgau“, - pasakoja Janina.
Grūdintis reikėtų nuosekliai ir reguliariai
Jeigu kam norisi iškart imti ir šokti į artimiausią vandens telkinį, vaistininkė Inga Norkienė rekomenduoja neskubėti - nepratusiam organizmui tai gali būti per didelis šokas. Grūdintis reikėtų pradėti nedideliais žingsneliais, o pradėjus - daryti tai reguliariai ir be pertraukų (išskyrus ligos atvejus), nes po kiekvienos pertraukos grūdinimosi procesą reikia pradėti iš naujo.
„Grūdintis galima pradėti nuo paprasčiausio ir sveikatai naudingo kontrastinio dušo, kai šilta vandens srovė kaitaliojama su šalta. Tada galima pereiti prie maudymosi po vis vėsesniu vandeniu.
Pirmieji panėrimai į ledinį vandens telkinio vandenį neturėtų vykti žiemą. Geriausias laikas pradėti grūdintis - vasara, kai esame stiprios sveikatos, organizmo atsparumas didžiausias, o rizika susirgti - mažiausia“, - pirmuosius grūdinimosi žingsnius vardija vaistininkė.
Žiemą po maudynių lediniame vandenyje greičiau sušilti padės ir šildančios arbatos su aitrų skonį turinčiais prieskoniais.
Maudynės lediniame vandenyje stimuliuoja širdies ir kraujagyslių veiklą, padidina jų tonusą.
Tai padeda mažinti kraujagyslių ligų susirgimo riziką. Taip pat grūdinimasis padeda geriau aprūpinti organizmo audinius deguonimi.
Galbūt dėl didesnio atsparumo ligoms, o gal dėl pasitenkinimo, įveikus ledinio vandens baimę, besigrūdinantys žmonės lengviau susidoroja su stresu, pozityviau žvelgia į gyvenimą ir yra laimingesni.
Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.
