Angle down Atgal

Svarbu, kad keičiantis valdžiai, nekistų prioritetai

Tai yra Etaplius.lt skaitytojo nuomonė, už kurios turinį redakcija neatsako.

Vienintelio A-14 magistralinio betoninės dangos kelio Utena – Vilnius rekonstrukcijos reikalai pagaliau pajudėjo. Pradėtas eksploatuoti tolimais 1985 – ais metais ir per tą laiką nė karto tinkamai neremontuotas, gavęs blogiausio Lietuvos kelio vardą, ilgus metus buvęs daugelio politikų rinkiminių agitacijos kompanijų pagrindiniu arkliuku stovėjo šalia tokių „neįveikiamų“ šalies statybų, kaip Rusnės estakada ir Nacionalinio stadiono statyba. Rusnės estakada pastatyta, o magistralinio kelio būsimos rekonstrukcijos eigą birželio 21 dieną susisiekimo ministras Marius Skuodis ir Vį Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius pristatė Utenos visuomenei ir regiono savivaldybių atstovams.

Kelio, taip svarbaus šalies šiaurės rytų regionui, rekonstrukciją vyriausybė įtraukė į programos priemonių įgyvendinimo planą. Pažadų dėl kelio rekonstrukcijos buvo ir anksčiau, tačiau darbai, susieti su Utenos plentu nebuvo suplanuoti, neskirtos lėšos ir nepradėti projektavimo darbai.

Lietuvos automobilių kelių direkcija, atsižvelgdama į vyriausybės programos įgyvendinimo planą, po diskusijų su Seimo regiono nariais ir Seimo Aukštaičių grupe, suplanavo per kokį laiko tarpą kelio rekonstrukcija yra galima.

Bendrame 95,6 kilometrų kelio ruože rekonstruoti pirmieji 21,5 kilometro nuo Vilniaus iki kelio Vievis – Maišiagala – Nemenčinėlė, o likusių 74,1 kilometrų rekonstrukcija bus skaidoma į penkis etapus.

Pirmą 1,95 kilometro ilgio etapą nuo Utenos iki Šilinės miško, planuojama rekonstruoti 2021 - 2023 metais, antrą, trečią ir ketvirtą etapus, kurių bendras ilgis 42.83 kilometro numatyta rekonstruoti 2021 – 2024 metais, o sėkmingai suvaldžius galimas rizikas, 2022 – 2025 metais būtų rekonstruota paskutinė 29.32 kilometro ilgio atkarpa Šilinės miškas- Molėtai. Konkretūs projekto įgyvendinimo darbai jau prasidėjo - projekto pristatymo dieną Automobilių kelių direkcija paskelbė viešųjų pirkimų konkursą trečio ruožo projektavimo darbams, pirkimai antro ruožo projektavimo darbams bus skelbiami per tris mėnesius, skaičiuojant nuo birželio 21 dienos.

Rekonstrukcija etapais skirstyta norint projektą įgyvendinti kuo greičiau, išvengiant teisinių ir kitokių trikdžių, kad susidūrus su trikdžiais vienoje atkarpoje, kitose darbai nestotų.

Kelias įvairiuose ruožuose ir atskiromis savaitės dienomis apkrautas labai nevienodai, todėl projektuojant numatomi keli variantai: pirmoji alternatyva numato 2+1 eismo juostas ir jungiamuosius kelius, antroji alternatyva 1+1 eismo juostos ir jungiamuosius kelius, trečiojoje alternatyvoje numatytos 2+1 eismo juostos, o ketvirtoje alternatyvoje 2+2 ar 2+1 ar 1+1 ir jungiamieji keliai. Kelio tipas ir vertė priklausys nuo studijos, projektavimo ir viešųjų pirkimų rezultatų – galimas kainos svyravimas nuo 150 iki 220 mln. eurų. Projekto įgyvendinimui numatoma panaudoti Kelių priežiūros ir plėtros programos, Europos sąjungos, kuriamo strateginio infrastruktūros investicijų fondo užsienio investicinių bankų lėšas. Nuo 2023 metų startuoja sunkiasvorio transporto atstuminio apmokestinimo sistema,- tikimasi surinkti daugiau lėšų, kurių dalį bus galima panaudoti keliui.

Lietuvos automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius pažymėjo, kad vienu metu visų pirkimų skelbti negalėjo dėl labai suprantamos priežasties – lėšų trūkumo, be to dirbant visame kalyje butų iškilusi žmonių patekimo į vieną ar kitą vietovę problema.

Kelio alternatyvos pasirenkamos priklausomai nuo eismo intensyvumo, ekonominių rodiklių, įvertinant žemės poreikį, tačiau žemės paėmimų neplanuojama, kadangi tai projekto įgyvendinimą nukeltume dar trimis metais. ES standartai reikalauja, kad projektai būtų skaičiuojami eismo intensyvumą prognozuojant 10 – 15 metų į priekį. Skaidant kelio rekonstrukciją etapais galimas kelio pabrangimas dėl infliacijos, tačiau pasiruošti laiku neįgyvendinamų projektų irgi neracionalu, kadangi projektai sensta.

Į klausimą, kodėl kelio rekonstrukcija prasideda nuo Vilniaus, o ne nuo labiausiai susidėvėjusio kelio ruožo Direktorius atsakė, kad atsižv elgta į eismo intensyvumą - kelio ruožuose nuo Vilniaus iki Molėtų intensyvumas svyruoja nuo 9607 iki 7085 transporto priemonių per parą, o ruože Molėtai – Utena sumažėja iki 4395 – 4869 transporto priemonių per parą.

Vertinami ir papildomi aspektai, kaip kelio homogeniškumas, kad kelio ruožai nesikaitaliotų, eismo saugumas, žemės ūkio technikos patekimas į gretimas teritorijas, nuovažų įrengimas, sankryžų skaičius ir jų lygiai (planuojamos vieno lygio sankryžos). Turime informaciją, kiek skirtingos paskirties transporto priemonių pravažiuoja atskirais kelio ruožais.

Išanalizavę situaciją projektuotojai pasiūlo ekonomiškai pagrįstą variantą, priimtiną užsakovui. Projektuotojai turi teisę pasirinkti alternatyvą, negalime nurodyti,- antraip butų pažeista privati iniciatyvą. Projektuotojai pasiūlys priimtiną efektyviausią techninį sprendimą ne vienam, o visai grupei vartotojų, atitinkantį eismo intensyvėjimo prognozes. Projekto įgyvendinimo eiga būtų tokia: šiemet pasirašyti projektavimo sutartis, kitąmet pradėti viešuosius pirkimus. Šiam Rytų Lietuvos regionui planai yra tikrai ambicingi.

Baigdamas ministras pažadėjo: Kas nuo manęs priklauso, padarysiu viską, kad kelias būtų. Svarbu, kad keičiantis valdžiai, nekistų prioritetai.

 

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite