Lukštai lūžo, byrėjo, traiškėsi

Ypatingu kiaušinių marginimu graviruojant Ramūnas Sinkevičius susidomėjo prieš 7-erius metus, kai vienoje iš televizijos laidų pamatė Palangoje gyvenančio dailininko Vytauto Kuso graviruotus žąsų kiaušinius.

– Tuo metu iš vinilinių plokštelių dariau laikrodžius, dirbau su rotaciniu šlifuokliu „Dremel“, tokiu pat, kaip ir Kusas, todėl nutariau ir aš pabandyti kiaušinius graviruoti, – netolimą praeitį prisimena 45-erių Ramūnas.

Pirmiausia marijampolietis dailinti pradėjo vištų kiaušinius. Deja, pirmi bandymai buvo nesėkmingi, lukštai lūžo, byrėjo, traiškėsi. Nors daugybė kiaušinių ėjo perniek, bet užsispyręs vyras nepasidavė ir nutarė pabandyti graviruoti tvirtesnius ančių kiaušinius. Galiausiai surado žąsų augintoją ir prisipirko žąsų kiaušinių.

„Turiu padaryti kažką įdomiau“

– Praktiškai dabar visi mano margučiai iš žąsų kiaušinių. Be abejo, tvirčiausi stručių kiaušiniai, tačiau jie – brangūs, sunku gauti, o be to, jie lygiai taip pat slysta, dūžta. Gal su jais tik kitos galimybės, kai norisi lukšto paviršių vos vos įpjauti. Visa tai, ką sumąstau, padarau ir ant žąsies kiaušinio lukšto, nors šis dvigubai plonesnis už stručių ir daug trapesnis, bet, kai pripratau, dirbti nesunku, – pasakoja Ramūnas, kartu atskleisdamas ir mažas tokio marginimo gudrybes. – Kiaušinio turinį išpūti, išplauni, išdžiovini ir tik tada lukštą pjaustai, gręžioji. Paskui jį panardini į baliklį, kad ištirptų membrana ir ažūro kraštai gražiai atrodytų. Po to dar –į sodos tirpalą, kad vienodai pabaltų.

Įdomiausia, kad ne visas kiaušinio lukštas toks pat – vienur plonesnis, kitur storesnis, todėl dirbti reikia labai atidžiai. Visgi gali atsirasti mikroįtrūkimų, kurie plika akimi net nematomi, bet įgudęs meistras žino, kad ištirpus membranai kiaušinis truks ir tiesiog subyrės ir visas darbas bus perniek.

Kad kūrinys pavyktų, svarbu ne tik deimantinės stomatologinės frezos, kuriomis šlifuojamas lukštas, bet ir įgudimas. Pasak Ramūno, svarbiausia, kad prietaisas kuo mažiau vibruotų, o ranka suspėtų su meistro mintimis.

– Jaučiu grąžto vibraciją, jo svorį, kada stipriau paspaudus lukštas tuoj suduš. Pirmyn veda ir užsispyrimas, kad turiu padaryti kažką įdomiau, nekasdieniško, – atskleidžia jis.

Viskas priklauso nuo sumanymo

Prisiminęs pirmus bandymus Ramūnas pasakoja, kad tiesiog gręžiojo skylutes, dirbo paprastais grąžteliais, be frezų. Dabar ant lukšto nusipiešia ornamentą, pasibraižo eskizą arba įdomesnio pynimą šabloną atsispausdina, užklijuoja ant kiaušinio ir pagal jį graviruoja.

Pradėjęs dekoruoti kiaušinį R. Sinkevičius prie jo dirba etapais. Prie sudėtingesnio darbo sugaišta net 8, 10 valandų.

Vienas iš įspūdingiausių pastarųjų darbų – dekoracija su kamėja.

– Šiame kiaušinyje išgręžiau devynis tūkstančius skylučių. Tai – neoficialus Lietuvos rekordas. Sugaišau mažiausiai 30 valandų, sulaužiau, atšipinau 20 grąžtelių, – sako Ramūnas.

Savo aistrai vyras skiria didžiąją dalį laisvalaikio, kurio lieka po darbo vienoje Marijampolės dažų įmonėje. Beveik kas vakarą savo hobiui skiria 1–1,5 val. Pagautas įkvėpimo stabdo save, nes „gyvenant daugiabutyje vėlai vakare, nors ir pačiu tyliausiu grąžtu nepadirbsi, kaimynai bus nepatenkinti“.

Užsidaręs savo tamsiame kambarėlyje, užsidėjęs respiratorių, kad kalcio dulkės nepakenktų sveikatai, vyras panyra į savo vizijų pasaulį. Kokį ornamentą išpjaustyti, kokiais akmenimis papuošti, kokias spalvas pasirinkti, priklauso nuo idėjos ir kokio rezultato pats tikisi. Daugiausia dekoruoja Svarovskio kristalais, kurie yra įvairiausių spalvų. Kai kuriuos graviruotus kiaušinius dažo aerozoliniais dažais, ant jų purškia blizgučius, į išgręžtas skylutes „įsodina“ kristalus, daro kompozicijas, pritaiko apšvietimą.

– Jeigu iškart nepavyksta taip, kaip esu sumanęs, dažniausiai tą kiaušinį dedu į šoną ir imu kitą, kuriam visai kitokį raštą sugalvoju. Prie to nepasisekusio sugrįžtu vėliau ir pavyksta dar geriau, negu planavau, – pasakoja Ramūnas, pripažindamas, kad ornamentas popieriuje atrodo vienaip, o ant sferinio kiaušinio kitaip, ir ne visada rezultatas jį tenkina.

Nesėkmės ir įvertinimai

Ramūno darbai – interjero detalė, kuri ne tik puošia aplinką, bet ir nustebina. Jam pačiam labiausiai patinka marmurinis ažūras – įvairių formų ertmės, gaminiui suteikiančios lengvumo.

Trapius meno kūrinius ir eksponuoti, ir transportuoti reikia labai atsargiai. Siųsti paštu ar per kurjerius juos labai rizikinga. Ilgo ir kruopštaus darbo rezultatas dėl menkiausios klaidos gali pavirsti niekais.

– Ir man pačiam lentynoje betvarkant slydo vienas kiaušinis, o jį begaudant kiti septyni nulakstė, nes ant stovelių jie būna tiesiog uždėti, bet nepritvirtinti, – skaudžią nesėkmę prisiminė darbų autorius.

Kiek iš viso per 7-erius metus numargino kiaušinių, Ramūnas sako ir neskaičiavęs. Vienus padovanojęs, kitus išdalinęs, bet namuose dar yra pakankamai, kad ir vėl galėtų parodyti visuomenei. Pirmoji paroda prieš keletą metų buvo surengta Marijampolės P. Kriaučiūno bibliotekoje ir sulaukė labai šiltų atsiliepimų.

Ramūnas sako, kad Lietuvoje taip dekoruojančių margučius nėra daug. Žino panašiai, kaip jis, dirbančią moterį Klaipėdoje, dar vieną vyrą – Šiauliuose. Internete – feisbuke ir instagrame – marijampolietis dalyvauja virtualiose teminėse parodose, dalijasi darbų nuotraukomis, susipažįsta su kitų kiaušinių dekoratorių darbais iš viso pasaulio, yra Pasaulio kiaušinių meno asociacijos narys. Kaip tik šiuo metu (iki balandžio 13 d.) Pasaulio kiaušinių muziejaus surengtoje virtualioje parodoje tarp 200 menininkų iš 50 šalių, pateikusių 250 kiaušinių kūrinių, yra ir marijampoliečio R. Sinkevičiaus darbai. O Velykų rytui Ramūnas su šeima margučius dažniausiai dažo svogūnų lukštais arba… skutimosi putomis, apibertomis dažais.