Svarbiausi ketvirtadienio įvykiai: atvertos kavinės, klimato kaita ir Seimo sprendimai

Vilnius
Dainiaus Labučio, Elta nuotr.
Irma Bagūnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pateikiame svarbiausių ketvirtadienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą:

Dingusios priemonės. Sveikatos apsaugos ministerija pranešė nustačiusi, kad dingo beveik 850 tūkst. apsaugos priemonių, kurios pernai į Lietuvą atgabentos iš Kinijos. Dokumentai rodo, kad Lietuvą jos pasiekė, bet nėra žinoma, kur ir kada dingo vėliau. Dėl to nuspręsta kreiptis į prokuratūrą. Už priemonių logistiką atsakinga Susisiekimo ministerija teigia, kad Lietuvos paštas paskirstė visas apsaugos priemonių siuntas.

Koronaviruso situacija:

* Nustatyti 1344 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių. Naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per 14 dienų siekia 529.

* Nustatyta dar 450 britiškosios ir du Pietų Afrikos koronaviruso atmainos atvejai. Taip pat aptikta 11 Anykščiuose užfiksuotos atmainos atvejų.

* Vilniuje nuo kitos savaitės atveriamas dar vienas COVID-19 vakcinavimo centras „Litexpo“ parodų centre. Čia bus įsteigta 50 vakcinavimo kabinų ir tai leis paskiepyti iki 15 tūkst. gyventojų per parą.

* Lietuvoje ir toliau auga dėl COVID-19 į ligonines guldomų žmonių skaičius, ypač Vilniaus ir Kauno regionuose. „Mane labai neramina ne atvejų skaičius, o kas klostosi ligoninėse, nes lovų skaičius pilnėja Vilnius ir Kauno apskrityse, spaudimas sveikatos sistemai didėja. Atvejų skaičius nėra pats labiausiai neraminantis rodiklis visų rodiklių puokštėje“, – sako premjerė Ingrida Šimonytė.

* Įsigaliojo palengvinimai, pagal kuriuos imunitetą turintys žmonės turi laisvesnes karantino sąlygas, tarp jų – galimybė lankyti pacientus ligoninėse. Ligoninės nerimauja, kad tai gali padidinti viruso plitimo riziką, todėl ne visos linkusios leisti lankymą.

* Indijoje per pastarąją parą užfiksuotas rekordinis pasaulyje naujų COVID-19 atvejų skaičius – beveik 315 tūkst. Daug privačių ir vyriausybinių ligoninių Naujajame Delyje skelbia skubius prašymus centrinei vyriausybei nedelsiant parūpinti deguonies šimtams COVID-19 pacientų, teigdamos, jog šie antraip gali mirti.

* Premjerė sako, jog bus siekiama masinę vakcinaciją skirtingose savivaldybėse prasidėti panašiu metu, nes žmonės neturi būti diskriminuojami dėl gyvenamosios vietos. Ji sakė negalinti pasakyti, ar ją pavyks pradėti birželio 1-ąją.

* Saksonijos žemės vadovas pranešė, jog Vokietija nori įsigyti 30 mln. rusiškos „Sputnik V“ dozių.

* Meksikoje ir Lenkijoje buvo parduodamos netikros „Pfizer“ vakcinos nuo koronaviruso po 2 tūkst. eurų už dozę, patvirtino ši amerikiečių farmacijos milžinė. Vienoje Meksikos klinikoje apie 80 žmonių buvo paskiepyti netikra vakcina, kuri, panašu, yra fiziškai nekenksminga, bet nesuteikia jokios apsaugos nuo infekcijos.

Seimo sprendimai. Vyko Seimo posėdis, svarbiausi priimti sprendimai:

* Istorikas Arūnas Bubnys paskirtas nauju Genocido centro vadovu. Jis centre dirba nuo 2009 metų, šiuo metu jis vadovauja Tyrimo departamentui. A. Bubnys buvo tarp 17 istorikų, pasirašiusių kreipimąsi į Seimą dėl kilusios įtampos centrui vadovaujant Adui Jakubauskui. A. Bubnys pirmiausia žada stabilizuoti įstaigos darbą bei atlikti jos veiklos auditą.

* Sklypai miestuose, miesteliuose ir kurortuose visuomenės poreikiams iš savininkų galės būti paimami viešiems želdynams kurti.

* Nenaudojamų automobilių savininkai įpareigoti nuo 2022 metų nelaikyti jų bendro naudojimo vietose.

Restoranų atsidarymas. Barai ir restoranai po pusmečio pertraukos lauko erdvėse vėl gali priimti klientus – BNS kalbinti jų atstovai sako besidžiaugiantys galimybe atnaujinti veiklą, nepaisant šalyje pablogėjusio oro. Kai kurie jų teigia, kad rezervacijų knygos užpildytos kelioms dienoms į priekį.

JAV ambasadorė. Lietuvos užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas pranešė, kad Baltarusijos vizos negaunanti paskirtoji JAV ambasadorė Julie Fisher laikinai reziduos Vilniuje ir šalis yra gavusi jos prašymą dėl akreditavimo Lietuvoje. Baltarusijos valdžia savo ruožtu pareiškė esanti nustebusi, kad Lietuva galėtų akredituoti kitos šalies ambasadorę, o Lietuvos pareiškimų nelaiko rimtais.

Žemos palūkanos. Europos Centrinis Bankas nepakeitė rekordiškai žemų palūkanų normų ir didžiulio ekonominio stimulo paketo apimčių. 1,85 trln. eurų apimties programa PEPP bus vykdoma iki 2022 metų kovo mėnesio, nors banko valdyba pabrėžė esanti pasirengusi „prireikus pakoreguoti visas savo priemones“, jei tai bus būtina.

Dėmesys klimato kaitai. Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas pradėjo viršūnių susitikimą, skirtą klimato kaitos problemoms. „Neveikimo kaina nuolat auga. Jungtinės Valstijos nelaukia“, – atidarydamas dviejų dienų susitikimą pareiškė prezidentas.

Palaikymas Navalnui. Rusijos miestuose per akcijas kalinamam Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui palaikyti policija sulaikė daugiau kaip 1,7 tūkst. žmonių, pranešė nepriklausoma aktyvistų areštus stebinti grupė „OVD-Info“. Grupė Jungtinių Tautų teisių ekspertų išreiškė nerimą dėl prastėjančios A. Navalno sveikatos ir paragino skubiai evakuoti jį iš Rusijos gydymui.

Rusijos pajėgos. Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko į 2014 metais Maskvos aneksuotą Ukrainai priklausantį Krymą stebėti ten vykstančių karinių pratybų. Jis pranešė, kad šalis penktadienį pradės pajėgų atitraukimą nuo Ukrainos pasienio. Šios pratybos sustiprino įtampą tarp Rusijos ir Vakarų. Pasak Rusijos ministro, kariai į bazes turi grįžti iki gegužės 1 dienos.

Kaltinimai sąmokslu. Baltarusijos Valstybės saugumo komitetas (KGB) pranešė, kad keturi asmenys, sulaikyti pasikėsinimo nužudyti autoritarinį prezidentą Aliaksandrą Lukašenką byloje, buvo apkaltinti sąmokslu užgrobti valdžią. KGB viršininko teigimu, visi asmenys prisipažįsta. Jis dėkojo Rusijai už bendradarbiavimą kelis jų sulaikant.

Indonezijos povandeninis laivas. Indonezija ieško dingusio povandeninio laivo su 53 žmonių įgula. Naujausiais duomenimis, jo dingimo rajone trumpą laiką buvo stebimas po vandeniu judėjęs objektas, kontaktas po kurio laiko nutrūko. Kol kas dar anksti sakyti, kad tai buvo dingęs povandeninis laivas.

Policijos tyrimas. Prokurorai paskelbė pradedantys tyrimą, ar Mineapolio policijos departamentas sistemingai naudoja perteklinę jėgą bei neteisėtas priemones, taip pat ir per teisėtus protestus. Šis tyrimas pradėtas kitą dieną po to, kai prisiekusieji pripažino Mineapolio pareigūną kaltu dėl juodaodžio George'o Floydo nužudymo.