Angle down Atgal

Šv. Gertrūdos gatvėje rasti mėsininko įrankiai nukelia į XVII amžių

Daugiau kaip trys tūkstančiai gyvulių kaulų, mėsai kapoti skirtas kirvis su meistro ženklu, kiti įrankiai – tai būsimo namo Šv. Gertrūdos g. 51A statybos vietoje rasti daiktai. Įdomiausius radinius galima išvysti Kauno miesto muziejaus Rotušės skyriuje eksponuojamoje parodoje „Mėsininkas Nr. 1. Kaune“.

Sklypą Šv. Gertrūdos g. 51A archeologai kasinėjo 2016 metų liepos-lapkričio mėnesiais. Šie darbai atlikti prieš statant sklype daugiabutį. Iš viso tyrinėtas 1200 kv. m dydžio plotas. Didesnėje dalyje tyrimai atlikinėti iki maždaug 3 m gylio.

CENTRE – MĖSININKO KIRVIS (XVII A.) SU MEISTRO ŽENKLU./ R. TENIO NUOTR.
CENTRE – MĖSININKO KIRVIS (XVII A.) SU MEISTRO ŽENKLU./ R. TENIO NUOTR.

Prekiavo mėsa, gamino kaulo dirbinius

Po kasinėjimo darbų Kauno miesto muziejui buvo perduota 1,5 tūkst. radinių. Pasak Kauno miesto muziejininko-archeologo Povilo Gadliausko, radiniai leidžia teigti, kad šioje vietoje veikė mėsos prekybos punktas ir kauladirbio dirbtuvės.

Įdomesni radiniai: mėsai apdoroti skirtas kirvis su meistro ženklu – strėle ir rutuliukais, peiliai, kiti įrankiai, svarstyklių svirtis, 3467 gyvulių kaulai ir jų ruošiniai (148 kg.). Beveik 80 proc. kaulų priklauso galvijams, mažesnioji dalis priklauso kiaulėms, ožkoms, avims, arkliams. Pasitaikė ir pavienių laukinių gyvūnų: stumbrų, briedžių, elnių, šernų, kiškių kaulų. Tarp radinių buvo ir katės, šunų, paukščių kaulų.

„Toks medžiagos pasiskirstymas (galvijų kaulų gausa, labai nedidelė laukinių gyvūnų dalis) gana panaši į kitų XVI-XVII a. Lietuvos ir kaimyninių kraštų miestų medžiagą ir leistų teigti šioje vietoje gyvenus vidutinio ar labiau pasiturinčio socialinio sluoksnio žmones“, – informuojama parodoje.

DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ KAULŲ IR RAGŲ./ R. TENIO NUOTR.
DIRBINIAI IŠ GYVŪNŲ KAULŲ IR RAGŲ./ R. TENIO NUOTR.

„Rasti laukinių gyvulių: elnių, briedžių kaulai – retas dalykas, nes tais laikais laukinių gyvūnų, išskyrus kiškius, neleista medžioti paprastiems miestiečiams. Tai buvo diduomenės pramoga. (…) Dažnai dvaruose turtingesni žmonės turėjo asmeninius mėsininkus“, – pasakojo P. Gadliauskas.

Rasti įvairūs kaulo, rago dirbiniai, daugiausiai peilių kriaunos, leidžia teigti, kad XVII-XVIII a. šioje vietoje dirbo kauladirbys. Surasta šachmatų figūrėlė, anot muziejininko, rodo, kad gyvenimas ir pramogos ėjo koja kojon. Sklype rasta ir daugybė monetų, tarp jų – du Kazimiero (1440-1492) denarai.

RASTI SPALVOTŲJŲ METALŲ DIRBINIAI./ R. TENIO NUOTR.
RASTI SPALVOTŲJŲ METALŲ DIRBINIAI./ R. TENIO NUOTR.

Vėliau veikė dirbtuvės, mokykla, turgus

Manoma, kad po mėsos prekybos punkto ir kauladirbio dirbtuvių laikotarpio, čia galėjo vykti 1655–1661 m. maskvėnų okupacija, tą rodo didelio pastatus prarijusio gaisro pėdsakai.

Po keliasdešimties metų šiame sklype galėjo įsikurti spalvotojo metalo apdirbėjo arba juvelyro dirbtuvės. XVIII a. pab. vykęs gaisras vėl sunaikino buvusius pastatus.

1798 m. sklype buvo pastatyta žydų mokykla. Nuo XIX a. vidurio sklype veikė turgus. Įdomu, kad turgus, tiesa, žuvų, čia veikė ir XX a. – 1935 m.

Priešpaskutinis statinys – ūkinė duobė arba išvietė. Duobėje rasta XX a. pr. šiukšlių, o dugne aptiktas I Pasaulinio karo artilerijos sviedinys.

2018 m. sklype pastatytas daugiabutis namas.

Paroda „Mėsininkas Nr. 1. Kaune“ Kauno miesto muziejuje eksponuojama iki gruodžio 31 d.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite