Sužalotos mažametės tėvas šaukiasi pagalbos

Šiauliai

Vienišas tėvas stengiasi visais būdais apsaugoti dukrą nuo galimo smurto ir kitų neigiamų veiksnių. Deja, jo pastangos yra bergždžios, nes neįtikina biurokratų.

Asta VolkovaiteŠaltinis: Etaplius.lt

189906

Daugybinės mėlynės, nubrozdinimai, gal net diržo sagties žymės ant metukų mergaitės kojos – tokią mažametę dukrą iš jos mamos pasiėmė šiaulietis Valdas (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinoma - aut. past.). Dėl mergaitės saugumo motinos namuose sunerimęs vyras kreipėsi į visas būtinas institucijas. Deja, vaiko teisių apsaugos tarnybos specialistai, policijos pareigūnai ir net prokurorai į tai, panašu, žiūri pro pirštus. Tiesa, fakto, kad sužalojimai buvo padaryti, niekas neneigia. Vienišas tėvas stengiasi visais būdais apsaugoti dukrą nuo galimo smurto ir kitų neigiamų veiksnių. Deja, jo pastangos yra bergždžios, nes neįtikina biurokratų.

Skyrybos

Valdas su Jolanta (vardas pakeistas) kelis metus trukusio bendro gyvenimo metu susilaukė mergaitės. Skirtingais keliais pasuko prieš metus laiko. Skyrybos abiem tebėra neužgijusi žaizda, o žibalo į ugnį dar įpila ir teismo procesas dėl dukrelės gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su ja tvarkos,  kuriame kaunamasi tarsi kare.

Pagal šių metų pavasarį teismo sprendimu nustatytą laikinąją bendravimo  su vaiku tvarką, rūpintis mažamete daugiau laiko priskirta mamai – nuolatinė gyvenamoji mergaitės vieta  nustatyta su Jolanta. Bet tėvui skirta taip pat beveik pusė laiko dukros auginimui. Tokia bendravimo tvarka galios, kol bus priimtas galutinis teismo sprendimas. Valdas atvirauja, kad dėl dukros auginimo nuolat prieštarauja jos mama, kad ir kokias pastangas stengėsi ar stengiasi jis įdėti, o Jolantos neapykanta Valdui tampa vis stipresne.

Truputis istorijos

Skyrybų atomazga tampa jau minėtas teisminis procesas dėl mažylės gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su ja tvarkos. Tėvas nė nenumanė, kad susidurs su įsisenėjusia teisinės sistemos problema, pagal kurią, kas benutiktų, išlikęs požiūris, kad tik motina tinkamai gali pasirūpinti vaiku, nepaisant to, kad mergaitei likti su mama nėra saugu. Mergaitės tėtis, siekdamas atremti buvusios žmonos ieškinį ir bet kokia kaina apsaugoti savo dukrelę, pateikė priešinius reikalavimus – prašo vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su juo ir apsisaugoti nuo vaiko išvežimo į užsienį.

Nesvarbu, kad tėvas pirmosios  instancijos teismui teikdamas eilę įrodymų aiškino, kad mama nėra pasiruošusi tinkamai pasirūpinti mažamete dukra, teismas priėmė motinai palankų sprendimą – mažylės gyvenamoji vieta nustatoma pas ją, o tėvas tiesiogiai apkaltintas blogu elgesiu su motina ir domėjimusi jos gyvenimu, be to teismas atsižvelgdamas į Vaikų teisių apsaugos tarnybos siūlymus, nustatė tėvui prievolę mokėti neadekvatų išlaikymo dydį – į realias pajamas ir įsitraukimą auginant dukrą kažkodėl nebuvo atsižvelgta. Tėvo argumentai, kad vaiku turi rūpintis abu tėvai vienodai ir materialiai, buvo tiesiog ignoruoti.

Vis tik šiauliečiui labiausiai neramu dėl dukrelės saugumo, tad jis apskundė pirmos instancijos teismo sprendimą.

Covid-19 pandemija

Tuo metu, kai šalį kaustė pandemiją ir buvo uždrausta tarpusavyje bendrauti skirtingiems ūkiams, Jolantos namuose svečiavosi svetimi vyrai. Mažiausiai vienas jų – žinomas Šiaulių teisininkas, buvęs pareigūnas ir teisinių paslaugų kontoros savininkas. Tėvas, būgštaudamas, kad dukrelei, o po to ir jam, bei su juo gyvenančiai garbaus amžiaus motinai nebūtų užneštas mirtinas virusas, kreipėsi į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatą, pateikė įrodymus.

Kai Valdas pradėjo domėtis tyrimo eiga, reaguodamas į Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus viršininko Mindaugo Lukoševičiaus gautą atsakymą, kuriame dėkojama, kad jis pasitiki Lietuvos policija ir, kad kreipėsi, pranešdamas apie pažeidžiamas karantino sąlygas, pateikta informacija, kad Šiaulių AVPK Pirmajame veiklos skyriuje pagal Valdo pranešimą buvo pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pažeidimų. Valdas atsižvelgdamas į šią informaciją, pateikė papildomus įrodymus bylai. Pagal juos Jolanta kitoje byloje pati pateikė informaciją iš kurios akivaizdu, kad pažeidimai buvo daromi. Valdas bandė padėti policijos atliekamam tyrimui, pateikdamas nenuginčijamus įrodymus, kurių pagrindu galima bausti asmenis pažeidusius karantino taisykles, sukėlusius pavojų Valdui ir jo dukrelei.

Vėl negaudamas informacijos ar yra saugus dėl galimo viruso pavojaus ir nesulaukdamas sprendimų dėl karantiną pažeidusių asmenų nubaudimo, Valdas kreipėsi į policiją su naujais paklausimais, tačiau, neteko žado gavęs vyriausiosios tyrėjos, laikinai viršininko funkcijas atliekančios Vidos Venckuvienės atsakymą, kad Šaulių AVPK Šiaulių m. ir r. PK Pirmajame veiklos skyriuje buvo priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną ir, kad Valdas nepateikė nieko naujo. Valdas nedelsdamas paskambino į policijos įstaigą, kur buvo nukreiptas pokalbiui su pareigūne Inesa Prokopenko. Paprašius pateikti nutarimą, gautas paaiškinimas kokius atsakymus laikyti nutarimu nutraukti administracinių nusižengimų teiseną. Tokia situacija Valdui kelia minčių, kad dėl to pasistengti galėjo žinomas Šiaulių teisininkas.

Tada Valdas raštu kreipėsi į Šiaulių AVPK prašydamas atsiųsti priimtą nutarimą, kad galėtų su juo susipažinti ir toliau ginti savo ir dukros pažeistas teises. Deja, Šiaulių AVPK Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato atsakyme nurodoma, kad nėra papildomų argumentų, leidžiančių abejoti tyrimo pagrįstumu, kad tokio tipo administracinėse bylose proceso šalys yra pareiškėjas ir atsakovas ir, kad administracinėje byloje Valdas net nėra proceso dalyvis, tad nutarimas jam nebus teikiamas.

Kaip jau minėta, Valdas ne tik papuolė į išsisukinėjančių biurokratų mėsmalę, bet jo atžvilgiu iškeliamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo. O informacija buvo renkama apie mirtiną virusą nešiojančius asmenis, siekiant apginti mažą dukrytę ir kitus brangius žmones. Policijos įstaigos pareigūnai kaip įmanydami neteikia informacijos Valdui, jei teikia tai kiekvienas atsakymas prieštarauja vienas kitam, pažeidžiama administracinės teisenos procedūra.

Rezultatas – Jolantos iniciatyva pačiam Valdui pradedamas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto informacijos apie privatų gyvenimą rinkimo. Valdas sužino iš jam iškelto ikiteisminio tyrimo medžiagos, kad tyrimas dėl aukščiau minimo karantino taisyklių pažeidimo yra nutrauktas, nes pažeidėjai, tai yra teisininkas iš Šiaulių ir mažametės mergaitės mama gailisi bei prašo nebausti už pažeidimus. Jolantos brolis visai neapklaustas, nors gyvena atskirai. Keisti sutapimai. Visa spauda ir internetas mirgėte mirga pavyzdžiais apie baudžiamus karantino pažeidėjus, ir, kad dalyvaujant keliems asmenims pažeidimo daryme gali grėsti net baudžiamoji atsakomybė, o čia, kai pavojus gresia tuo metu net metukų neturinčiam kūdikiui ir jo tėvui, pažeidimo sudėties neįžvelgiama. Tėvas priverstas savo ir dukrelės teises ginti ir šioje vietoje.

Valdo iniciatyva inicijuojamas dar vienas teisminis procesas bei reikalaujama atlyginti moralinę žalą dėl tėvui ir jo mažylei sukelto pavojaus. Teismai tėvo Valdo ir jo mažametės nelaiko nukentėjusiais šioje byloje ir visus skundus atmetė. Kyla retorinis klausimas: ar reikia mirties nuo mirtino viruso, kad tėvo šauksmas teisėsaugos institucijose būtų išgirstas? Valdui susidaro įspūdis, kad galimai pats teisininkas, pažeidęs karantino taisykles, prisideda prie šio tyrimo eigos. Tėvas nenuleidžia rankų, tad sieks bylą atnaujinti Aukščiausiajame teisme. Ar susimąstome, kad tai charakterizuoja ir mergaitės mamos elgesį dėl vaiko saugumo?

Ikiteisminis tyrimas

Kai liepos pabaigoje atėjo Valdo eilė prižiūrėti dukrą, mama Jolanta mergaitę jam pristatė su akivaizdžiomis mėlynėmis. Vyras pasiimdamas vaiką matė, kad motina sutrikusi, bet net neįtarė, kad grįžęs į namus perrenginėdamas dukrelę pamatys kraupų vaizdą. Tėvas pamatė, kad viena mergaitės koja nusėta mėlynėmis. Suskaičiavo jų daugiau kaip dešimt. Vyras suprasdamas, kad nevaikštantis vaikas taip negalėjo užsigauti pats ir juo labiau mėlynių lokalizacija tokia, kad galima daryti tik vieną išvadą – prieš vaiką buvo smurtauta, sukėlė visus ant kojų: skambino į greitąją, kvietėsi policiją, prašė pagalbos net Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų. Susisiekta net su skyriaus vedėju Donatu Žakariu. Prašė, ne tik padėti išsiaiškinti dukrelės sužalojimo aplinkybes bet ir atkreipė dėmesį, kad toks įvykis buvo numanomas, nes jau anksčiau pastebėjo ir atkreipė ir VTAS dėmesį, kad vaikas nenoriai eina pas mamą ir įtaria, kad kažkas negerai. Deja, sulaukta tik reikalavimų vykdyti teismo sprendimą dėl bendravimo tvarkos ir duoti dukrą motinai iš kurios vaiką pasiėmė su mėlynėmis.

Civilinėje byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ši tarnyba dalyvauja, kaip išvadą teikianti institucija ir jai žinoma visa informacija apie Jolantą, kurią teismui pateikė Valdas ir kuri parodo, kad Jolantos elgesys gali kelti pavojų vaiko interesams ir tai jau įvyko – mergaitė gražinta su daugybe mėlynių. O juk buvo galima tam užkirsti kelią. Tėvas kaip įmanydamas teikė informaciją, kad mama turi problemų dėl vaikų priežiūros, deja tai įvairių pareigūnų priimama kaip tėvo siekis ,,laimėti“ civilinę bylą dėl vaiko gyvenamosios vietos.

Šiauliečiui nesuprantama, kad specialistai viena sako neformaliai, o visai ką kita atrašo oficialiuose raštuose. Tėvas mano, kad institucijos neatlieka savo darbo. Arba dar blogiau. Jos tarsi susimokiusios su mažylės mama siekia nuslėpti ar bent jau sumenkinti sužalojimo faktą. Tiesa, policijoje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet prokurorai ir vaiko teisių apsauga besirūpinantys biurokratai slepiasi už tylos sienos. Motyvas – mažametės interesų apsauga, nors vienas tėvų yra sunerimęs dėl vaiko saugumo.

Nepaimta

Valdas įsitikinęs, kad Jolantai dėl šio įvykio turėjo būti apribotos teisės į dukrą. Kodėl to nepadarė vaiko teisių apsaugos specialistai, vyras nesupranta iki šiol, tad yra priverstas gyventi nuolatinėje baimėje dėl vaiko saugumo, bet yra bejėgis prieš sprendimus priimančius pareigūnus. ,,Tikiuosi nepasikartos Kėdainių berniuko, kurio dėl smurto jau nebėra, istorija“, - viliasi Valdas.

Vaiko teisių apsaugos tarnybos Šiaulių skyriaus atstovė komunikacijai Silva Šimkevičienė bendrais bruožais pasakojo specialistų veiksmus, kai sužinoma apie galimą smurtą prieš nepilnametį vaiką: „Kiekviena situacija yra individuali. Jeigu vaiko tėvas ar mama, ar globėjas (-a) negali pasirūpinti vaiku, vaikas perduodamas kitam iš tėvų (globėjų). Jeigu nėra nė vieno iš tėvų, kuris gali pasirūpinti vaiku, VTAS ieško artimųjų giminaičių ar artimųjų, susijusių su vaiku emociniais ryšiais. Tik kraštutiniu atveju vaikas apgyvendinimas pas laikinuosius globėjus. Jeigu vaikui saugią aplinką galima užtikrinti šeimoje  suteikiant jai reikalingą pagalbą, prioritetas visuomet teikiamas vaiko išsaugojimui šeimoje. Dėl patirtų vaiko sužalojimų (galimo smurto) į medikus kreipiasi tėvai, artimieji,  taip pat nustatę, kad prieš vaiką galimai panaudotas smurtas, į medikus kreipiasi ir VTAS specialistai. Kiekvieną kartą, gavus pranešimą apie galimus vaiko teisių pažeidimus, Tarnyba reaguoja ir nagrinėja pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus. Vaiko teisių apsaugos specialistai visada bendrauja su šeimos nariais, vertina situaciją šeimoje, lankosi vaiko gyvenamojoje vietoje bei vertina visą su vaiko socialine aplinka susijusią informaciją. 

Apie galimai padarytą nusikalstamą veiką prieš vaiką pranešama policijai.  Tarnyba ar jos teritorinis skyrius, gavęs žodžiu, raštu ar bet kokiomis ryšio priemonėmis pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo pranešimo gavimo dienos, pradeda nagrinėti pranešimą.   

Jei pranešimas yra apie galimą smurto prieš vaiką naudojimą, galimai kilusį pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei ar vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, Tarnyba ar jos teritorinis skyrius pranešimą pradeda nagrinėti ne vėliau kaip per 6 val., o gautą pranešimą iš policijos telefonu – per 1 val. nuo pranešimo gavimo momento.  

Tarnyba ar jos teritorinis skyrius, gavęs pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą: vyksta į vaiko buvimo vietą, kur susitinka su vaiku ir jį išklauso dėl aplinkybių, susijusių su pranešimu (išskyrus atvejus, kai vaikas dėl amžiaus, sveikatos būklės, esamos būsenos negali išreikšti savo nuomonės). Jeigu yra įtarimų, kad vaikas patyrė smurtą, ir jeigu vaikas turi specialiųjų poreikių, raidos ar kitokių sutrikimų, jis pagal poreikį turi būti išklausytas psichologo. Atsižvelgdami į  situaciją VTAS specialistai vertina vaiko gyvenamąją vietą, socialinę aplinką bei vaiko santykius su jo tėvais ar kitais asmenimis, su kuriais vaikas gyvena. „,,,“. Jeigu Tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius, atlikęs visus nurodytus veiksmus nenustato vaiko teisių pažeidimų ir pavojaus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, jis priima sprendimą baigti pranešimo nagrinėjimą. Nustatęs galimus vaiko teisių pažeidimus ar pavojų vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei VTAS atlieka vaiko situacijos vertinimą.“

Tačiau tėvo tokie formalumai neįtikina ir jis reikalauja aktyvesnių veiksmų iš vaiko teisių apsaugos tarnybos pusės.

Dukra labiau prisirišusi prie tėvo

Šiaulių apylinkės prokuratūra taip pat nelinkusi atvirauti. Prokuratūros atstovė spaudai Greta Girdvilytė patvirtino, kad vyksta ikiteisminis tyrimas, tačiau ką nors daugiau komentuoti atsisakė. Tik patvirtino, kad dėl galimo smurto kaip liudininkė yra apklausta mergaitės mama Jolanta. Kiek kitų liudininkų apklausta ir ką dar planuoja apklausti bei kokius kitus procesinius veiksmus planuoja atlikti ikiteisminiame tyrime, prokuratūra atsisako pasakyti, motyvuodama tuo, kad stengiasi paisyti mažametės interesų.

Kad tarp mamos ir mergaitės kažkas ne taip, pastebėjo ir psichologas. Nė dvejų neturinčios mergaitės ryšius su tėvu vertinęs psichologas nustatė, kad susiformavę ryšiai su tėvu yra gerokai stipresni ir artimesni nei su motina. Tiesa, tokios išvados surašytos, peržiūrėjus pateiktus Valdo vaizdo įrašus, kuomet tėvas perduoda motinai dukrą. „Būdamas ant motinos rankų, bet pamatęs tėvą, vaikas pradeda šypsotis, krykštauja, tiesia rankas į tėvą, kas rodo, jog vaikas tėvo atžvilgiu turi suformavęs saugaus emocinio prieraišumo jausmą, pasitiki juo, jaučiasi saugus. Situacijose, kai vaikas perduodamas iš tėvo mamai, matyti, kad vaikas nenori atsiskirti nuo tėvo, tiesia į jį rankas, pradeda verkti, sielvartaudamas dėl išsiskyrimo. Kiek kitoks vaiko elgesys, susijęs su mama. Filmuotoje medžiagoje matyti, kad mamai paėmus vaiką ant rankų, jis nusisuka nuo mamos į tėvą, pradeda verkti, nenori eiti pas mamą, demonstruoja pyktį mamai. Šie tyrimo duomenys leidžia teigti, kad vaikas tėvo atžvilgiu yra susiformavęs saugų prieraišumą, tai yra emociškai teigiamai nusiteikęs tėvo atžvilgiu. Mamos atžvilgiu stebimos nesaugaus prieraišumo apraiškos“, - rašoma psichologo Arūno Norkaus pažymoje.

Psichologo ekspertinės nuomonės prireikė teismo procese dėl vaiko globos, kuris iki šiol tebesitęsia.

Pritrūko įrodymų

Valdas paprašo Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuroro tiriančio bylą, kad jam leistų susipažinti su eksperto išvadomis ikiteisminio tyrimo byloje, tam kad galėtų toliau ginti savo dukrelės interesus ir perduoti informaciją advokatams. Važiuojant susipažinti su medžiaga, tą pačią dieną, Valdas staiga gauna prokurorės Rasos Valančienės nutarimą, kuriuo ikiteisminis tyrimas nutrauktas, nes nepadaryta nusikalstama veika prieš Valdo dukrelę. Nutarime visur akcentuojama, kad Valdas viską daro prieš Jolantą, kad ,,atimti iš jos dukrą“. Prokurorė nesigilina, kad savo reikalavimuose Valdas prašo teismo, kad mažylės globa abiems tėvams būtų nustatyta po lygiai, o Valdas tik siekia vaiko saugumo. Nutarime atrodo dirbtinai viskas nukreipiama prieš Valdą. Vaiko teisių apsaugos specialistai davę parodymus kalba visiškai kitaip, nei buvo kalbėta su Valdu. Susidaro įspūdis, kad jie tiesiog ,,nebemato“ grėsmės dėl vaiko sužalojimų ir kaip įmanydami stengiasi parodyti palankumą Jolantai. Nutarime daroma išvada, kad atlikus ikiteisminį tyrimą, negauta duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad buvo naudotas fizinis smurtas Valdo dukros atžvilgiu.  

Jei nebuvo smurto, tada kas tai? Jei nėra objektyvių duomenų, kodėl jų neieškoma? Kodėl visiškai neanalizuojama Valdo pateikta informacija, įrodanti nusikaltimo prieš vaiką faktą? Kodėl atsirado nutarimas, kai Valdas dar tik važiuoja susipažinti su eksperto išvadomis?

Valdas vėl bus priverstas imtis teisinių veiksmų, tam kad apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų neteisėtus veiksmus ir neveikimą ir toliau gyventi su baime dėl vaiko saugumo. ,,Nutarime mano dukrelė tai nevaikšto, tai jau laksto pati ir pati galimai susižaloja. O aš visiems pateikiau aiškią informaciją, kad vaikas sužalojimų metu buvo nevaikštantis, pateikiau įrodymus dėl mamos melo. Bet tai niekam neįdomu“, - sako Valdas.

Jaučiama įtampa bendraujant dėl vaiko

Abu tėvai bendrauja ir SMS žinutėmis ir kitais būdais. Specialistai įvertino ir tekstų turinį. Anot jų, Valdas rodo didesnį norą rūpintis vaiku, stengiasi labiau, kad konfliktuojančiųjų tėvų emocijos nepersiduotų mažametei. Tačiau kaip pastebi vaiko teisių apsaugos specialistai, tai viena klaidų, kurias daro besiskiriantys suaugusieji – naudojasi vaiku kaip ginklu, kad įskaudinti, pažeminti, paniekinti vieną vaiko tėvų. Ar būtent taip elgiasi ir Jolanta, vaiko teisių apsaugos tarnybos psichologai galėtų pasakyti įvertinę šį konkretų atvejį. Kol kas jie to nėra darę.

Prieš teismo posėdį dėl žemesnės instancijos priimto sprendimo bendrauta buvo ir su mergaitės mama Jolanta. Ji neapsidžiaugė išgirdusi, kad situacija domisi žurnalistai. Anot moters, tai dar vienas buvusio gyvenimo draugo bandymas paveikti ją.

„Šis vyras, turėdamas šiek tiek pinigų ir samdydamas advokatus, man tiek nervų sugadino, tiek gyvenimą apkartino, kad net nebežinau, ką toliau ir bedaryti. Dabar dar ir žurnalistai pradės mano gyvenimą po kaulelį narstyti. Dėl dukros mėlynių, tai aš ir policijoje tyrėjai sakiau, kad ji susitrenkė žaisdama aikštelėje. Juk tą sakiau ir jam, bet dukros tėvas nieko apie tai girdėti nenori. Ką man dar reikia padaryti, kad įtikinti, jog niekas nemušė mano vaiko, o jis pats susitrenkė?“, - retoriškai klausė Jolanta.

„Ant kojos galima įžiūrėti net L formos žymę. Spėju, kad tai nuo diržo sagties“, - nuogąstavo šiaulietis Valdas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo atlikta ekspertizė dėl sužalojimo masto, deja, žurnalistams su ja susipažinti nebuvo leista. Valdas kasnakt užmiega su nerimu – abejonės dėl vaiko saugumo motinos namuose taip ir nebuvo išsklaidytos.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt