Angle down Atgal

Sutvarkyta Žiežmarių sinagoga pretenduoja tapti nauju kultūros centru

Žiežmarių sinagoga vėl laukia lankytojų – čia rengiamos parodos, vis dažniau užsuka traukiantys pro šalį ar specialiai iki jos atvykstantys keliautojai – ir iš Lietuvos, ir iš užsienio šalių, ypač Izraelio. Žvelgiant į sutvarkytą statinį dabar net sunku patikėti, kad dar ne taip seniai jis buvo ties išnykimo riba.

„Žiežmariuose nuo seno gyveno daug žydų tautybės žmonių, jų istorija čia truko kelis šimtmečius ir senoji sinagoga yra svarbus istorinis objektas, primenantis bendrą mūsų praeitį. Juo labiau ji yra autentiška, medinė, tokių Lietuvoje nedaug teišliko“, – sako Kaišiadorių rajono meras Vytenis Tomkus.

Pasak pašnekovo, jų rajonas yra dėkingoje vietoje – tarp Vilniaus ir Kauno, tad žydų istorija besidomintys turistai aplankę Vilnių, Panerius, pakeliui į Kauną užsuka ir į Žiežmarius. Dabar juos pasitinka ne apgriuvusi, apleista, bet naujai sutvarkyta sinagoga, puikiai iliustruojanti, kad mūsų krašte saugomas visų čia gyvenusių tautų palikimas. Tikimasi, kad daug lankytojų sulauks ir sinagogoje vykstantys renginiai, nes dabar ji pritaikyta kultūros reikmėms.

Viena iš keturiolikos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų

Pirmoji sinagoga Žiežmariuose iškilo apie 1690-1696 metus. XIX a. mieste buvo jau net trys sinagogos. Nereikia tuo stebėtis – didesnę dalį gyventojų sudarė žydai.

Iki šių dienų išlikusi ir dabar sutvarkyta sinagoga stovi pietinėje miesto dalyje, tarp Vilniaus ir Žalgirio gatvių, į pietvakarius nuo jos teka Strėva. Sinagoga statyta XIX amžiaus viduryje ir yra viena iš keturiolikos Lietuvoje išlikusių medinių sinagogų. Jos architektūroje jaučiama romantizmo įtaka. 1918 metais kilus gaisrui sinagoga smarkiai nukentėjo, bet 1920 metais vėl buvo atstatyta.

Monumentalaus tūrio, ištęsto stačiakampio plano sinagogos vyrų salę apšviečia 18 arkinių langų. Šioje salėje centrinėje dalyje išlikusios dvi iš keturių kolonų, tarp kurių buvo įkomponuota bima, skirta žydų šventraščiui – Torai – skaityti. Moterų galerijoje sinagogos antrame aukšte išlikusios arkinės angos. Prieš Antrąjį pasaulinį karą Žiežmarių žydų bendruomenė turėjo apie tūkstantį narių, kurie sinagogoje ne tik melsdavosi. Sinagoga taip pat buvo mokymo ir bendruomenės gyvenimo centras. Po karo Žiežmariuose žydų nebeliko, o unikali sinagoga daugelį metų buvo paversta sandėliu. Nuo 1980-ųjų pastatas buvo nenaudojamas.

Po beveik trisdešimt metų šį apgailėtinos būklės pastatą nuspręsta tvarkyti. Pirmojo darbų etapo metu buvo likviduota avarijos grėsmė, sutvarkytos stogo ir perdangų konstrukcijos, restauruotas, suremontuotas stogas bei fasadas. Tačiau liko apleistas, nesutvarkytas statinio vidus. Kai į jį įžengė restauratoriai, juos pasitiko nykus vaizdas – apdailos ir išlikusio dekoro (tinkų, trafaretinės tapybos, medinių skliautų) būklė buvo labai prasta.

„Remiantis natūroje išlikusių elementų duomenimis, atliktais tyrimais ir fotofiksacija, buvo atlikti vidaus remonto darbai: restauruotos lubos ir jų apdaila; restauruota, konservuota kolonos, bimos lubos su rozete, sienų tinkas, grindys ir pan. Pastato vidus buvo išdažytas pagal polichrominių tyrimų ataskaitos išvadas. Visų tvarkybos darbų tikslas – kuo geriau išsaugoti, restauruoti išlikusius autentiškus interjero fragmentus“, – pasakojo apie atliktus darbus Asta Mainonienė, Kultūros infrastruktūros centro techninės priežiūros projekto vadovė.

Žiežmarių sinagogos vidaus tvarkymo darbai finansuoti iš Paveldotvarkos programos, taip pat Kaišiadorių rajono savivaldybės lėšų. Vidaus patalpų tvarkybos (remonto, konservavimo) darbų vertė – beveik 160 tūkst. eurų.

Sutvarkytoje sinagogoje vyksta parodos ir renginiai

„Iš pradžių net abejota, ar pavyks išsaugoti sinagogą – tokia ji buvo apleista, apgriuvusi. Visgi ryžomės ją tvarkyti ir dabar labai tuo džiaugiamės, nes turime gražų pastatą“, – pasakojo Ramutė Taparauskienė, Kaišiadorių rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja.

Džiaugtis tikrai yra kuo – nauja erdvė traukia keliautojus savo istorija, vietos bendruomenę – vykstančiais kultūriniais renginiais.

„Ji mums svarbi ir kaip atgijęs, restauruotas istorinis pastatas, ir kaip dar viena kultūros erdvė“, – sakė Žiežmarių kultūros centro direktorė Irena Taukinaitienė.

Jos teigimu, siekiant įveiklinti Žiežmarių žydų nekilnojamąjį kultūros paveldą, aktualizuoti jį  per meną ir kūrybą, sinagogoje jau nuo 2019 metų rengiami Europos žydų kultūros dienų, Žydų paveldo dienoms skirti renginiai. Žiežmarių bendruomenės žmonės ir miestelio svečiai galėjo aplankyti Linos Mumgaudytės eskizų parodą „Šviesios moterys tamsiame laikotarpyje“,  Ričardo Grigo fotografijų parodą „Atmintis Sibiro smėlyje“, šiuo metu veikiančią fotografo Jurgio Svajūno fotografijų ir poetinių tekstų parodą „..Vidinis buvo bedugnis“. Dabar sinagogoje vyksta ir Doros Pilianskienės piešinių reprodukcijų paroda. Iš Žiežmarių kilusi žydaitė dar jauna būdama paliko gimtinę, o sulaukusi garbaus amžiaus pradėjo tapyti atmintyje išlikusius gimtųjų Žiežmarių vaizdus. Giminės šiuos jos darbus perdavė Žiežmarių kultūros centrui.

Sinagogoje jau rengiamos, planuojamos ir kitos parodos, kultūros renginiai. Jei pavyktų gauti finansavimą, planuojami nebylaus kino seansai, kurių metu muzikines improvizacijas atliktų profesionalūs muzikantai – Arkadijus Gotesmanas, Petras Vyšniauskas ir kiti.

Dar ne iki galo baigti ir sinagogos tvarkybos darbai. Kaip pasakojo R. Taparauskienė, šiuo metu ieškoma lėšų sutvarkyti jos antrąjį aukštą, kur galėtų būti įrengtos erdvės edukacijai.

Dabar sinagogoje laukiami visi svečiai, norintys ją apžiūrėti, pamatyti veikiančias parodas. Tik prieš važiuojant reikėtų paskambinti ir susitarti dėl apsilankymo.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite